• Būdvardžiųlaipsniavimas.

Lietuviųkalbojeskiriamitrysbūdvardžiųlaipsniai: nelyginamasis, aukštesnysis, aukščiausiasis. Aukštenysisbūdvardžiųlaipsnisturi jam būdingąpriesagą–esn, aukčiausiajambūdingapriesaga–(i)aus.Atkreipkitedėmesį į pavyzdžius:

Šisnamasnaujas. Tas namasnaujesnis. Anas namasnaujausias.

Šivirtuvėpatogi. Ta virtuvėpatogesnė. Ana virtuvėpatogiausia.

  • Comparison of adjectives

There are three degrees of adjectives: positive, comparative and superlative in the Lithuanian language. A comparative form of an adjectives has a suffix-esn and a superlative form has a suffix –(i)aus. For example:

This house is new. That house is newer. Ana’s house is the newest.

This kitchen is comfortable. That kitchen is more comfortable. Ana's kitchen is the most comfortable

 

Atkreipkimedėmesį į laipsniųdarybą (žr. lentelėje):

Note the rules of comparison forms (examples in the table):

Vienaskaita

Vienaskaita

geras → geresnis (negu kas? užką?) → geriausias (išvisų, pats …)

gera → geresnė (negu kas? užką?) → geriausia (išvisų, pati …)

gražus → gražesnis → gražiausias

graži → gražesnė → gražiausia

Daugiskaita

Daugiskaita

geri → geresni → geriausi

geros → geresnės → geriausios

gražūs → gražesni → gražiausi

gražios → gražesnės → gražiausios

 

  • Aukštesniojoiraukščiausiojolaipsniobūdvardžiųlinksniavimas.

 

Dėmesio! Svarbu pažymėti, kad aukštesniojo laipsnio vyriškosios ir moteriškosios giminės būdvardžius linksniuosime taip: geresnis kaip didelis/ geresnė kaip didelė. Aukščiausiojo laipsnio vyriškosios ir moteriškosios giminės būdvardžius linksniuosime taip: geriausias kaip žalias/ geriausia kaip žalia.

Inflection of comparative and superlative adjectives

Attention! It is important to know that masculine and feminine comparative adjectives will be inflected as follows: geresnis kaip didelis/ geresnė - didelė. Masculine and feminine superlative adjectives will be inflected this way: geriausias kaip žalias/ geriausia - žalia.

 

 

Automobiliai, kurie yra nauji, kaina yra brangesnė.

 

Aš mačiau paukščius zoologijos sode, kurie neskrenda.

 

Aš skaitau knygą, kuri labai įdomi.

Aš neturiu ko? pinigų, kurių pakanka už butą.

Dviratis, kuriuo aš važiuoju kuo? , labai patogus.

 

Draugas, pas kurį aš einu, gyvena netoliese.

Langas, ant kurio sėdi musė, atidarytas.

Žmogus, su kuriuo aš susitinku, yra mano senelis.

 

Mano vyrui patinka automobilis, kuris kainuoja septynis tūkstančius eurų.

Mano svetainėje yra stalas, kurį man ką? padovanojo močiutė.

Kalėdoms mes norime išsinuomoti sodybą, kuri bus su pirtimi prie ežero.

Butas, kurį mes nuomojameką?, yra Naujininkų rajone Vilniuje.

Bendrabutyje, kuriame gyvena studentai, yra labai triukšminga.

Miestas, kuriame aš gyvenu, yra Lietuvoje.

Kėdė, ant kurios aš sėdžiu, labai sena.

Kava, kurią ką?  aš geriu, labai karšta.

Dukra miega ant minkštos didelės sofos, kurią mes pirkome vakar.

 

Automobilis, kuris man patinka, labai brangus.

Namai, kurie stovi prie ežero, tai pat mediniai.

Man nepatinka mokykla, kuri yra prie namų.

 

Dabar Lietuvoje yra daug ukrainiečių, kuriems Lietuva Kam? padeda.

Venecija yra gražus miestas, kurį ką?  noriu aplankyti.

Yra daug knygų, kurias noriu perskaityti ką? .

 

Stalas, ant kurio stovi vaza, yra labai senas.

Draugai pirko namą, prie kurio yra didelis sodas.

Parduotuvė, į kurią važiuosime šiandien, yra už miesto.

DAIKTAVARDŽIŲ LINKSNIAVIMAS                                     VIENASKAITA                                                                                                                               1 lentelė

linksnis

1 linksniuotė

2 linksniuotė

3 linksniuotė

4 linksniuotė

5 linksniuotė

V. (Nom.)

kas?

-(i)as, -is, ys

darbas, kelias, medis, mokinys

-(i)a, -i, -ė

teta, vyšnia, marti, upė

-is

akis, naktis, dantis

-(i)us

sūnus, vaisius

-uo, -ė

asmuo, sesuo, duktė

K. (Gen.)

ko?

-(i)o

darbo, kelio, medžio, mokinio

-(i)os, -ės

tetos, vyšnios, marčios,  upės

-ies

akies, nakties, danties

-(i)aus

sūnaus, vaisiaus

-en-s, -er-s

asmens, sesers, dukters

N. (Dat.)

kam?

-(i)ui

darbui, keliui, medžiui, mokiniui

-(i)ai, -ei

tetai, vyšniai, marčiai, upei

-(i)ai, -(i)ui

akiai, nakčiai, dančiui

-(i)ui

sūnui, vaisiui

-en-iui, -er-iai

asmeniui, seseriai, dukteriai

G. (Acc.)

ką?

-(i)ą, -į

darbą, kelią, medį, mokinį

-(i)ą, -ę

tetą, vyšnią, marčią, upę

akį, naktį, dantį

-(i)ų

sūnų, vaisių

-en-į, -er-į

asmenį, seserį, dukterį

Įn. (Instr.)

kuo?

-(i)u

darbu, keliu, medžiu, mokiniu

-(i)a, -e

teta, vyšnia, marčia, upe

-imi

akimi, naktimi, dantimi

-(i)umi

sūnumi, vaisiumi

-en-imi, -er-imi

asmenimi, seserimi, dukterimi

Vt. (Loc.)

kur?

-e, -yje

darbe, kelyje, medyje, mokinyje

-(i)oje, -ėje

tetoje, vyšnioje, marčioje, upėje

-yje

akyje, naktyje, dantyje

-(i)uje

sūnuje, vaisiuje

-en-yje, -er-yje

asmenyje, seseryje, dukteryje

Š. (Voc.)

(!)

-e, -i, -y

darbe, kely, medi, mokiny

-(i)a, -i, -e

teta, vyšnia, marti / marčia, upe

-ie

akie, naktie, dantie

-(i)au

sūnau, vaisiau

-en-ie, -er-ie

asmenie, seserie, dukterie

                                                                                                          DAUGISKAITA

V. (Nom.)

kas?

-(i)ai

darbai, keliai, medžiai, mokiniai

-(i)os, -ės

tetos, vyšnios, marčios, upės

-ys

akys, naktys, dantys

-ūs, -(i)ai

sūnūs, vaisiai

-en-ys, -er-ys

asmenys, seserys, dukterys

K. (Gen.)

ko?

-(i)ų

darbų, kelių, medžių, mokinių

-(i)ų

tetų, vyšnių, marčių, upių

-(i)ų

akių, naktų, dantų

-(i)ų

sūnų, vaisių

-en-ų, -er

asmenų, seserų, dukterų

N. (Dat.)

kam?

-(i)ams

darbams, keliams, medžiams, mokiniams

-(i)oms, -ėms

tetoms, vyšnioms, marčioms, upėms

-ims

akims, naktims, dantims

-ums, -(i)ams

sūnums, vaisiams

-en-ims, -er-ims

asmenims, seserims, dukterims

G. (Acc.)

ką?

-(i)us

darbus, kelius, medžius, mokinius

-(i)as, -es

tetas, vyšnias, marčias, upes

-is

akis, naktis, dantis

-(i)us

sūnus, vaisius

-en-is, -er-is

asmenis, seseris, dukteris

Įn. (Instr.)

kuo?

-(i)ais

darbais, keliais, medžiais, mokiniais

-(i)omis, -ėmis

tetomis, vyšniomis, marčiomis, upėmis

-imis

akimis, naktimis, dantimis

-umis, -(i)ais

sūnumis, vaisiais

-en-imis, er-imis

asmenimis, seserimis, dukterimis

Vt. (Loc.)

kur?

-(i)uose

darbuose, keliuose, medžiuose, mokiniuose

-(i)ose, -ėse

tetose, vyšniose, marčiose, upėse

-yse

akyse, naktyse, dantyse

-(i)uose

sūnuose, vaisiuose

-en-yse, -er-yse

asmenyse, seseryse, dukteryse

Š. (Voc.)

(!)

-(i)ai

darbai, keliai, medžiai, mokiniai

-(i)os, -ės

tetos, vyšnios, marčios, pavardės

-ys

akyse, naktyse, dantyse

-ūs, -iai

sūnūs, vaisiai

-en-ys, -er-ys

asmenys, seserys, dukterys

                                                                              Kilmininko (Gen.): ant, be, dėl, iki, iš, nuo, po, prie, tarp, už, virš

                               PRIELINKSNIAI              Galininko (Acc.): apie, į, pagal, pas, per, po, prieš, pro, už

                                                                               Įnagininko (Instr.): po, su

BŪDVARDŽIŲ LINKSNIAVIMAS                                            VIENASKAITA                                                                                                                               2 lentelė

VYRIŠKOJI GIMINĖ

MOTERIŠKOJI GIMINĖ

linksnis

1 linksniuotė

2 linksniuotė

3 linksniuotė

1 linksniuotė

2 linksniuotė

3 linksniuotė

V. (Nom.)

koks? kokia?

-(i)as

baltas, tuščias

-us

puikus, saldus

-is

naminis, didelis

-(i)a

balta, tuščia

-i

puiki, saldi

naminė, didelė

K. (Gen.)

kokio? kokios

-(i)o

balto, tuščio

-aus

puikaus, saldaus

-(i)o

naminio, didelio

-(i)os

baltos, tuščios

-ios

puikios, saldžios

-ės

naminės, didelės

N. (Dat.)

kokiam? kokiai?

-(i)am

baltam, tuščiam

-iam

puikiam, saldžiam

-iam

naminiam, dideliam

-(i)ai

baltai, tuščiai

-iai

puikiai, saldžiai

-ei

naminei, didelei

G. (Acc.)

kokį? kokią?

-(i)ą

baltą, tuščią

puikų, saldų

naminį, didelį

-(i)ą

baltą, tuščią

-ią

puikią, saldžią

naminę, didelę

Įn. (Instr.)

kokiu? kokia?

-(i)u

baltu, tuščiu

-iu

puikiu, saldžiu

-iu

naminiu, dideliu

-(i)a

balta, tuščia

-ia

puikia, saldžia

-e

namine, didele

Vt. (Loc.)

kokiame? kokioje?

-(i)ame

baltame, tuščiame

-iame

puikiame, saldžiame

-iame

naminiame, dideliame

-(i)oje

baltoje, tuščioje

-ioje

puikioje, saldžioje

-ėje

naminėje, didelėje

                                                                                                          DAUGISKAITA

V. (Nom.)

kokie? kokios?

-i

balti, tušti

-ūs

puikūs, saldūs

-iai, -i

naminiai, dideli

-(i)os

baltos, tuščios

-ios

puikios, saldžios

-ės

naminės, didelės

K. (Gen.)

kokių?

-(i)ų

baltų, tuščių

-ių

puikių, saldžių

-ių

naminių, didelių

-(i)ų

baltų, tuščių

-ių

puikių, saldžių

-ių

naminių, didelių

N. (Dat.)

kokiems? kokioms?

-iems

baltiems, tuštiems

-iems

puikiems, saldiems

-iams, -iems

naminiams, dideliems

-(i)oms

baltoms, tuščioms

-ioms

puikioms, saldžioms

-ėms

naminėms, didelėms

G. (Acc.)

kokius? kokias?

-(i)us

baltus, tuščius

-ius

puikius, saldžius

-ius

naminius, didelius

-(i)as

baltas, tuščias

-ias

puikias, saldžias

-es

namines, dideles

Įn. (Instr.)

kokiais? kokiomis?

-(i)ais

baltais, tuščiais

-iais

puikiais, saldžiais

-iais

naminiais, dideliais

-(i)omis

baltomis, tuščiomis

-iomis

puikiomis, saldžiomis

-ėmis

naminėmis, didelėmis

Vt. (Loc.)

kokiuose? kokiose?

-(i)uose

baltuose, tuščiuose

-iuose

puikiuose, saldžiuose

-iuose

naminiuose, dideliuose

-(i)ose

baltose, tuščiose

-iose

puikiose, saldžiose

-ėse

naminėse, didelėse

 

BŪDVARDŽIŲ LAIPSNIAI                     Nelyginamasis laipsnis                                   baltas, -a; tuščias, -ia; puikus, -i; saldus, -i; didelis, -ė

(Būdvardžiai su priesaga                             Aukštesnysis laipsnis +   -esn-           baltesnis, -ė; tuštesnis, -ė; puikesnis, -ė; saldesnis, -ė; didesnis, -ė

-inis, -ė  nelaipsniuojami.)                           Aukščiausiasis laipsnis           +   -iaus-          balčiausias, -ia; tuščiausias, -ia; puikiausias, -ia; saldžiausias, -ia; didžiausias, -ia

 

ĮVARDŽIŲ LINKSNIAVIMAS                                                    Asmeniniai įvardžiai                                                                                     3 lentelė

VIENASKAITA

DAUGISKAITA

V. (Nom.) kas?

tu

jis

ji

mes

jūs

jie

jos

K. (Gen.) ko?

manęs

tavęs

jo

jos

mūsų

jūsų

N. (Dat.) kam?

man

tau

jam

jai

mums

jums

jiems

joms

G. (Acc.) ką?

mane

tave

mus

jus

juos

jas

Įn. (Instr.) kuo?

manimi

tavimi

juo

ja

mumis

jumis

jais

jomis

Vt. (Loc.) kur?

manyje

tavyje

jame

joje

mumyse

jumyse

juose

jose

 

Parodomieji ir klausiamieji bei santykiniai įvardžiai

                                                                                                                                             VIENASKAITA                                                                                                                                  4 lentelė

VYRIŠKOJI GIMINĖ

MOTERIŠKOJI GIMINĖ

 

tas, šitas, anas, kas...

kitas, visas, tam tikras...

toks, joks, visoks, kitoks

jis, šis, kuris

pats

ta, šita, kita, visa...

tokia, jokia, visokia, kitokia

ji, ši, pati

V. (Nom.) kas?

tas

kitas

joks

šis

pats

ta

jokia

ši, pat

K. (Gen.) ko?

to

kito

jokio

šio

paties

tos

jokios

šios, pačios

N. (Dat.) kam?

tam

kitam

jokiam

šiam

pačiam

tai

jokiai

šiai, pačiai

G. (Acc.) ką?

kitą

jokį

šį

patį

jokią

šią, pačią

Įn. (Instr.) kuo?

tuo

kitu

jokiu

šiuo

pačiu

ta

jokia

šia, pačia

Vt. (Loc.) kur?

tame

kitame

jokiame

šiame

pačiame

toje

jokioje

šioje, pačioje

 

                                                                                                                                             DAUGISKAITA

VYRIŠKOJI GIMINĖ

MOTERIŠKOJI GIMINĖ

V. (Nom.) kas?

tie

kiti

jokie

šie

patys

tos

jokios

šios, pačios

K. (Gen.) ko?

kitų

jokių

šių

pačių

jokių

šių, pačių

N. (Dat.) kam?

tiems

kitiems

jokiems

šiems

patiems

toms

jokioms

šioms, pačioms

G. (Acc.) ką?

tuos

kitus

jokius

šiuos

pačių

tas

jokias

šias, pačias

Įn. (Instr.) kuo?

tais

kitais

jokiais

šiais

pačiais

tomis

jokiomis

šiomis, pačiomis

Vt. (Loc.) kur?

tuose

kituose

jokiuose

šiuose

pačiuose

tose

jokiose

šiose, pačiose

 

ĮVARDŽIŲ LINKSNIAVIMAS                                        KIEKINIAI SKAITVARDŽIAI                                                                              5 lentelė

VYRIŠKOJI GIMINĖ

MOTERIŠKOJI GIMINĖ

V. (Nom.) kas?

vienas

du

trys

keturi

...

devyni

viena

dvi

trys

keturios

...

devynios

K. (Gen.) ko?

vieno

dviejų

trijų

keturių

...

devynių

vienos

dviejų

trijų

keturių

...

devynių

N. (Dat.) kam?

vienam

dviem

trims

keturiems

...

devyniems

vienai

dviem

trims

keturioms

...

devynioms

G. (Acc.) ką?

vieną

du

tris

keturis

...

devynis

vieną

dvi

tris

keturias

...

devynias

Įn. (Instr.) kuo?

vienu

dviem

trimis

keturiais

...

devyniais

viena

dviem

trimis

keturiomis

...

devyniomis

Vt. (Loc.) kur?

viename

dviejuose

trijuose

keturiuose

...

devyniuose

vienoje

dviejose

trijose

keturiose

...

devyniose

                Dėmesio! vienuolika ... devyniolika kaitome kaip teta (daiktavardis), tik galininke (Acc.)nėra nosinės: ką? ‒ tetą, bet ką? ‒vienuolika, žodžiai šimtas, tūkstantis – kaip darbas ir medis.

 

 

                                                                                              KELINTINIAI SKAITVARDŽIAI                                                                                                 6 lentelė

VIENASKAITA

DAUGISKAITA

 

VYRIŠKOJI GIMINĖ

MOTERIŠKOJI GIMINĖ

VYRIŠKOJI GIMINĖ

MOTERIŠKOJI GIMINĖ

V. (Nom.) kas?

pirmas      trečias        ketvirtas

pirma          trečia          ketvirta

pirmi             treti                ketvirti

pirmos          trečios            ketvirtos

K. (Gen.) ko?

pirmo        trečio         ketvirto

pirmos         trečios        ketvirtos

pirmų            trečių             ketvirtų

pirmų            trečių             ketvirtų

N. (Dat.) kam?

pirmam     trečiam      ketvirtam

pirmai         trečiai         ketvirtai

pirmiems      tretiems          ketvirtiems

pirmoms       trečioms         ketvirtoms

G. (Acc.) ką?

pirmą        trečią         ketvirtą

pirmą          trečią          ketvirtą

pirmus          trečius            ketvirtus

pirmas          trečias            ketvirtas

Įn. (Instr.) kuo?

pirmu        trečiu         ketvirtu

pirma          trečia          ketvirta

pirmais         trečiais           ketvirtais

pirmomis      trečiomis       ketvirtomis

Vt. (Loc.) kur?

pirmame   trečiame    ketvirtame

pirmoje       trečioje       ketvirtoje

pirmuose      trečiuose        ketvirtuose

pirmose         trečiose         ketvirtose

 

 

                                                                                              DAUGINIAI SKAITVARDŽIAI                                                                                                      7 lentelė

VYRIŠKOJI GIMINĖ

MOTERIŠKOJI GIMINĖ

V. (Nom.) kas?

vieneri                     dveji                        treji                         ketveri                               ...

vienerios                 dvejos                     trejos                       ketverios                 ...

K. (Gen.) ko?

vienerių                   dvejų                       trejų                         ketverių                   ...

vienerių                   dvejų                       trejų                        ketverių                   ...

N. (Dat.) kam?

vieneriems              dvejiems                 trejiems                   ketveriems              ...

vienerioms              dvejoms                  trejoms                    ketverioms                ...

G. (Acc.) ką?

vienerius                 dvejus                     trejus                       ketverius                 ...

vienerias                 dvejas                     trejas                       ketverias                  ...

Įn. (Instr.) kuo?

vieneriais                dvejais                    trejais                      ketveriais                ...

vieneriomis             dvejomis                 trejomis                   ketveriomis             ...

Vt. (Loc.) kur?

vieneriuose             dvejuose                 trejuose                   ketveriuose             ...

vieneriose               dvejose                   trejose                     ketveriose                ...

                Dėmesio! Dauginius skaitvardžius būtinai vartojame su daiktavardžiais, kurie turi tik daugiskaitos formą, pavyzdžiui, berniukui treji metai, automobilis su ketveriomis durimis.

Prielinksniai - Предлоги

Ką? ACC. – Кого?/Что? Соотв.

 

Į – В

Aš einu į universitetą. ( kinas, teatras, auditorija)

 

Pas  - К

Aš einu namo.

Aš einu pas draugą (mama, Tomas, brolis)

 

Per – По/Через

Aš einu per tiltą. (gatvė, parkas, skveras)

 

Pro – Мимо

Aš einu pro parduotuvę (bankas,  biblioteka, muziejus)

 

 

Prieš – Перед

Aš stoviu prieš banką ( paštas, upė, stotis)

 

 

Ko? G.

 

Ant -  На

Aš stoviu ant kalno (gatvė, tiltas)

 

Prie – Возле

Aš stoviu prie bažnyčios ( parduotuvė, universitetas)

 

Iš  - Из

Aš einu iš mokyklos (muziejus, paštas, biblioteka)

 

 

Už – Сзади/Позади

Aš stoviu už kavinės ( paminklas - памятник, pastatas)

 

 

Tarp – Между

Bankas stovi tarp stoties ir tilto ( teatras, universitetas, gatvė, vaistinė)

 

 

 

 

 

 

 

Prieveiksmiai - Наречия:

Čia – Здесь -  kas? N. Aš gyvenu čia.

Ten – Там – kas? N. Ten yra parduotuvė.

Toli – Далеко – kas? N. Toli yra bankas.

Netoli – Близко – ko?G. Netoli universiteto yra  parduotuvė.

Kairėje – Слева – ko?G. Kairėje parko  yra bažnyčia.

Dešinėje – Справа – ko? G. Dešinėje kavinės yra paštas.

Namie  - Дома. Aš esu namie.

 

Atsakykite į klausimus. Vartokite prielinksnius ir prieveiksmius. – Ответьте на вопросы. Используйте предлоги и наречия.

 

 

Kur yra bažnyčia? Bažnyčia yra ant kalno.

 

 

Kur yra tiltas? Tiltas yra prie upės.

 

 

Kur yra paštas? Paštas yra tarp muziejaus ir vaistinės.

 

 

Kur yra teatras? Teatras yra už kavinės.

 

 

Kur yra geležinkelio stotis? Geležinkelio stotis yra už kalno.

 

 

Kur yra muziejus? Muziejus yra prie parduotuvės.

 

 

Kur yra universitetas? Universitetas yra prieš tiltą.

 

 

Kur yra vaistinė? Vaistinė yra už paminklo.

 

 

 

Sauliaus namai

Saulius gyvena nedideliame name. Jis yra už miesto, netoli ežero. Ten jis gyvena su savo šeima: mama Janina, tėčiu Justinu ir broliu Laurynu. Namas suręstas iš rąstų. Jis yra dviejų aukštų.

Pirmame aukšte yra didelė virtuvė, kurioje mama kasdien gamina pusryčius, pietus ir vakarienę. Pirmame aukšte yra ir svetainė, kurioje šeima pietauja per ypatingas progas. Sauliaus tėvų miegamasis yra taip pat pirmame aukšte. Čia jie miega ir žiūri televizorių.

Sauliaus ir Lauryno kambariai įrengti antrame aukšte. Lauryno kambario langas yra į sodo pusę. Kambaryje yra lova, rašomasis stalas, kėdė ir knygų lentyna, kurioje yra mėgstamiausios Lauryno knygos.

Sauliaus kambario langas yra į ežero pusę. Kiekvieną vakarą Saulius gali stebėti besileidžiančią saulę. Sauliaus kambaryje nėra lovos, jis miega ant sofos, kuri yra raudonos spalvos. Savo kambaryje jis turi du narvelius, kuriuose gyvena kanarėlė Izabelė ir didžioji papūga Zosė.

Sauliui patinka gyventi užmiestyje, nes čia ramu ir gražu.

 

 Atsakykite į klausimus.

  1. Kur gyvena Saulius? - Saulius gyvena nedideliame name‘, už miesto, netoli ežero.
  2. Su kuo Saulius gyvena? - Saulius gyvena su savo šeima: mama Janina, tėčiu Justinu ir broliu Laurynu.
  3. Koks yra namas? - Namas suręstas iš rąstų. Jis yra dviejų aukštų.
  4. Ką šeima veikia svetainėje?- Svetainėje šeima pietauja per ypatingas progas.
  5. Apibūdinkite Sauliaus kambarį? - Sauliaus kambaryje nėra lovos, bet yra raudona sofa ir du narvelius. Sauliaus kambario langas yra į ežero pusę.
  6. Kodėl Sauliui patinka gyventi užmiestyje? - Sauliui patinka gyventi užmiestyje, nes čia ramu‘ ir gražu.

 

 

Veiksmažodžių asmenavimas

Dirbti, dirba, dirbo

Žaisti, žaidžia, žaidė

Mylėti, myli, mylėjo

Valgyti valgo, valgė

 

DABAR   dirbu, žaidžiu, myliu, valgauVAKAR    dirbau, žaidžiau, mylėjau, valgiauRYTOJ dirbsiu, žaisiu, mylėsiu, valgysiu

TuDABAR dirbi, žaidi, myli, valgaiVAKAR    dirbai žaidei, mylėjai, valgei RYTOJ dirbsi, žaisi, mylėsi, valgysi

Jis, jiDABAR dirba, žaidžia, myli, valgoVAKARdirbo, žaidė, mylėjo, valgė  RYTOJ dirbs, žais, mylės, valgys

 

MesDABAR dirbame, žaidžiame, mylime, valgomeVAKAR dirbome, žaidėme, mylėjome, valgėmeRYTOJ dirbsime, žaisime, mylėsime, valgysime

JūsDABAR dirbate, žaidžiate, mylite, valgote VAKAR dirbote, žaidėte, mylėjote, valgėteRYTOJ dirbsite, žaisite, mylėsite, valgysite

Jis, jiDABAR dirba, žaidžia, myli, valgoVAKAR  dirbo, žaidė, mylėjo, valgė  RYTOJ dirbs, žais, mylės, valgys

 

Būsimasis laikas

 

Iš bendraties (Infinitive), +-s- (3 a. galūnės neturi): dirb-ti +-s-

 

 

 

Liepiamoji nuosaka

 

Iš bendraties (Infinitive), +-k- (2 a. galūnės neturi): dirb-ti +-k

VEIKSMAŽODŽIAI                              TIESIOGINĖ NUOSAKA                                               

 

ESAMASIS LAIKAS

VIENASKAITA

DAUGISKAITA

 

1 asmenuotė

2 asmenuotė

3 asmenuotė

 

1 asmenuotė

2 asmenuotė

3 asmenuotė

-(i)u

dirbu, laukiu

-iu

myliu

-au

rašau

mes

-(i)ame

dirbame, laukiame

-ime

mylime

-ome

rašome

tu

-i

dirbi, lauki

-i

myli

-ai

rašai

jūs

-(i)ate

dirbate, laukiate

-ite

mylite

-ote

rašote

jis,

ji

-(i)a

dirba, laukia

-i

myli

-o

rašo

jie,

jos

-(i)a

dirba, laukia

-i

myli

-o

rašo

 

BŪTASIS KARTINIS LAIKAS

VIENASKAITA

DAUGISKAITA

 

3 a.-o

3 a.-ė

 

3 a.-o

3 a.-ė

-au

dirbau, ėjau, galėjau

-iau

laukiau, mačiau, žaidžiau

mes

-ome

dirbome, ėjome, galėjome

-ėme

laukėme, matėme, žaidėme

tu

-ai

dirbai, ėjai, galėjai

-ei

laukei, matei, žaidei

jūs

-ote

dirbote, ėjote, galėjote

-ėte

laukėte, matėte, žaidėte

jis, ji

-o

dirbo, ėjo, galėjo

laukė, matė, žaidė

jie, jos

-o

dirbo, ėjo, galėjo

laukė, matė, žaidė

             

 

BŪTASIS DAŽNINIS LAIKAS

Iš bendraties (Infinitive), + -dav-  (+ -o 3 a.): dirb-ti + -dav- → dirbdavo, mylė-ti + -dav- →mylėdavo, maty-ti + -dav-  → matydavo. Kaitomi kaip 3 asmenuotės veiksmažodžiai.

VIENASKAITA

DAUGISKAITA

-dav-audirbdavau, turėdavau, skaitydavau

mes

-dav-ome       dirbdavome, turėdavome, skaitydavome

tu

-dav-ai               dirbdavai, turėdavai, skaitydavai

jūs

-dav-otedirbdavote, turėdavote, skaitydavote

jis, ji

-dav-o                dirbdavo, turėdavo, skaitydavo

jie, jos

-dav-o            dirbdavo, tturėdavo, skaitydavo

 

BŪSIMASIS LAIKAS

Iš bendraties (Infinitive), +-s- (3 a. galūnės neturi): dirb-ti+-s-+-i (2 a.) →dirbsi, mylė-ti +-s-+-i→mylėsi, maty-ti +-s-+-i→matysi. Kaitomi kaip 2 asmenuotės veiksmažodžiai.

VIENASKAITA

DAUGISKAITA

-s-iudirbsiu, turėsiu, skaitysiu

mes

-s-imedirbsime, turėsime, skaitysime

tu

-s-idirbsi, turėsi, skaitysi

jūs

-s-itedirbsite, turėsite, skaitysite

jis, ji

-s-dirbs, turės, skaitys

jie, jos

-s-dirbs, turės, skaitys

                                                                              LIEPIAMOJI NUOSAKA

Iš bendraties (Infinitive), +-k- (2 a. galūnės neturi): dirb-ti+-k-+-ime(dgs. 1 a.) →dirbkime, mylė-ti +-k-+-ime→mylėkime, maty-ti +-k-+-ime→matykime. Kaitomi kaip 2 asmenuotės veiksmažodžiai. Vienaskaitos 1 a. ir 3 a. neegzistuoja. Čia 3 a. yra geidžiamoji, o ne liepiamoji nuosaka – tai esamojo laiko 3 a. su dalelytėmis te ar tegu (te rašomas kartu, tegu – atskirai).

VIENASKAITA

DAUGISKAITA

 

mes

-k-imedirbkime, turėkime, skaitykime

tu

-k-dirbk, turėk, skaityk

jūs

-k-itedirbkite, turėkite, skaitykite

jis, ji

tedirba, teturi, teskaitoato / tegu dirba, tegu turi, tegul skaito

jie, jos

tedirba, teturi, teskaitoato / tegu dirba, tegu turi, tegul skaito

 

                                                                              TARIAMOJI NUOSAKA

Iš bendraties (Infinitive), +-t- / -č- + asmenų galūnės (specialios).

VIENASKAITA

DAUGISKAITA

-č-iaudirbčiau, turėčiau, skaityčiau

mes

-t-u(mė)medirbtume, turėtume, skaitytume

tu

-t-um      dirbtum, turėtum, skaitytum

jūs

-t-umėtedirbtumėte, turėtumėte, skaitytumėte

jis, ji

-t-ų          dirbtų, turėtų, skaitytų

jie, jos

-t-ų                     dirbtų, turėtų, skaitytų

 

 

 

1 pratimas

 

  1. Dabar aš (gyventi) ......gyvenu....... ir (dirbti) ....dirbu........ Vilniuje, o anksčiau (gyventi) .....givenau....... Vokietijoje.  
  2. Vakar tu (sakyti) ......sakei......, kad šiandien (galėti)...gali/galėsi... padėti man.
  3. Vakar tavęs (klausti).......klausiau..., kada tu (atnešti)... atneši... knygą.
  4. Kodėl tu vakar (nebūti) ...nebuvai.. universitete? (Sirgti)....Sirgau....
  5. Ar tu jau (kalbėti).... kalbėjai... su dėstytoju dėl egzamino. Ne, bet (pakalbėti)... pakalbėsiu. rytoj.
  6. Kasdien namo mes (grįžti)..... grįžtame.... apie 6 valandą.
  7. Dažniausiai daržoves ji (pirkti) .....perka..... turguje. Vakar turgus (nedirbti)....nedirbo.., todėl ji (pirkti) .....perka.....  parduotuvėje.

 

2 pratimas

Išasmenuokite veiksmažodžius:

Plaukti (плавать), plaukia, plaukė; pusryčiauti (завтракать), pusryčiauja, pusryčiavo; norėti (хотеть), nori, norėjo; valgyti (кушать), valgo, valgė.

Aš ....................................................................................................................................................

Tu.....................................................................................................................................................

Jis, ji.................................................................................................................................................

Mes...................................................................................................................................................

Jūs.....................................................................................................................................................

Jie, jos...............................................................................................................

Daug - много, mažai - мало, truputį - чуть- чуть, šiek tiek - так себе

ko? - кого/чего? Draugų - друзей, vaikų - детей, gėlių - цветов, namų - домов, gatvių - улиц, restoranų - ресторанов, knygų - книг, brolių - братьев, miestų - городов, obuolių - яблок, pusseserių - двоюродных сестер, daržovių - овощей, žmonių - людей, ...
11 – 19 ko? Studentų - студентов, mokinių - учеников, stalų - столов
10, 20, 30..., 100, 1000 ko? Kėdžių - стульев, svečių - гостей, eurų - евро 

Vns. V. kas?

Vns. K. ko?

Vns. Vt. kur?

Dgs. K. ko?

Dgs. Vt. kur?

Graži gėlė

Gražios gėlės

Gražioje gėlėje

Gražių gėlių

Gražiose gėlėse

Naujas namas

Naujo namo

Naujame name

Naujų namų

Naujuose namuose

Puikus butas

Puikaus buto

Puikiame bute

Puikių butų

Puikiuose butuose

Tas vyras

To vyro

Tame vyre

Tų vyrų

Tuose vyruose

Anas sodas

Ano sodo

Aname sode

Anų sodų

 Anuose soduose

Kitas langas

Kito lango

Kitame lange

Kitų langų

Kituose languose

Medinė lentyna

Medinės lentynos

Medinėje lentynoje

Medinių lentynų

Medinėse lentynose

 

Daiktavardžio, būdvardžio, įvardžio linksniavimas

 

 

Vienaskaita

Daugiskaita

V. Kas?

Nauja vaza,  geras butas

Naujos vazos,  geri butai

K. Ko?

Naujos vazos,  gero buto

Naujų vazų,  gerų butų

N. Kam?

Naujai vazai,  gerui butui

Naujoms vazoms,  geriems butams

G. Ką?

Naują vazą,  gerą butą

Naujas vazas,  gerus butus

Įn. Kuo?

Nauja vaza,  geru butu

Naujomis vazomis,  gerais butais

Vt. Kur?

Naujoje vazoje,  gerame bute

Naujose vazose,  geruose butuose

 

 

 

Vienaskaita

Daugiskaita

V. Kas?

Ąžuolinė kėdė, ąžuolinis stalas

Ąžuolinės kėdės, ąžuoliniai stalai

K. Ko?

Ąžuolinės kėdės, ąžuolinio stalo

Ąžuolinių kėdžių, ąžuolinių stalų

N. Kam?

Ąžuolinėi kėdėi, ąžuoliniam stalui

Ąžuolinėms kėdėms, ąžuoliniams stalams

G. Ką?

Ąžuolinę kėdę, ąžuolinį stalą

Ąžuolines kėdes, ąžuolinius stalus

Įn. Kuo?

Ąžuoline kėde, ąžuoliniu stalu

Ąžuolinėmis kėdėmis, ąžuoliniais stalais

Vt. Kur?

Ąžuolinėje kėdėje, ąžuoliniame stale

Ąžuolinėse kėdėse, ąžuoliniose staluose

 

 

 

Vienaskaita

Daugiskaita

V. Kas?

Patogi lova, gražus fotelis

Patogios lovos, gražūs foteliai

K. Ko?

Patogios lovos, gražaus fotelio

Patogų lovų, gražių grotelių

N. Kam?

Patogiai lovai, gražiam foteliui

Patogioms lovoms, gražiems foteliams

G. Ką?

Patogią lovą, gražų fotelį

Patogias lovas, gražius fotelius

Įn. Kuo?

Patogia lova, gražiu foteliu

Patogiomis lovomis, gražiais fotelius

Vt. Kur?

Patogioje lovoje, gražiame fotelyje

Patogiose lovose, gražiuose foteliuose 

 

Kaĩp išnúomoti (арендовать) nãmą?

 

Nãmas yrà dviejų̃ aũkštų. Jìs blòkinis ir̃ medìnis. Yrà dvì terãsos: víena pirmamè aukštè, kità antramè. Terãsose (на терассах) galimà gérti kãvą, ilsė́tis (отдыхать). Nãmas tùri naũją stógą, naujùs plastikìnius lángus (пластиковые окна) ir̃ naũją plỹtinį (кирпичная/-ый) kãminą (дымоход).

 

Šalià nãmo yrà sõdas. Sodè yrà vejà (газон), áuga (растут) gė̃lės, mẽdžiai, krū́mai (кустарники). Apliñk sõdą yrà krū́mų tvorà. Ùž nãmo yrà trỹs šiùkšlių dėžė̃s (мусорных бака). Priẽ nãmo yrà medìniai, rudì (коричневые), aukštì, elektrìniai var̃tai (ворота).

 

Svetaĩnėje yrà kìlimas, añt jõ yrà medìnis staliùkas, õ añt staliùko yrà keramikìnė vazà. Kambaryjè yrà báltas, mìnkštas (мягкий), odìnis (кожаный) kam̃pas (угол), añt jõ yrà trỹs pagalvė̃lės. Užúolaidos yrà bal̃kšvos (dienìnės) ir̃ gel̃svos (naktìnės). Svetaĩnėje yrà spìnta sù durẽlėmis (дверцами), vidujè – knỹgos. Taĩp pàt kambaryjè yrà júodas židinỹs (камин).

 

Virtùvė yrà naujà ir̃ jaukì (уютная). Virtùvės komplèktas (гарнитур) yrà báltas ir̃ júodas ìš Vokietìjos. Dár yrà medìnis stãlas sù keturiomìs kėdėmìs ir̃ bãras (бар) sù dviẽm aukštomìs kėdėmìs. Dár virtùvėje yrà kriauklė̃ (раковина), virdulỹs (чайник), órkaitė (духовка) ir̃ virỹklė (плита),  sumuštìnių keptùvė (тостер), mikrobangų̃ krosnẽlė (микроволновая печь), gartraukis (вытяжка), indaplovė (посудомоечная машина).

 

Miegamãjame yrà dìdelė, medìnė, dvigùlė, patogì lóva, gėlė́tas (цветной) kìlimas, naktìnis staliùkas, nedìdelis šviestùvas, baltõs ir̃ rõžinės užúolaidos, tualètinis staliùkas ir̃ senà, juodà, odìnė (кожаный) kėdė̃ (стул).

 

Vonià yrà bendrà (совместно) sù tualetù. Voniõs plytẽlės (плитка) yrà geltónos, báltos, raudónos. Voniojè yrà skalbìmo mašinà.

Labai labai seniai, kai Perkūnas buvo žvėrių ir paukščių karalius, jis visiems paukščiams paskyrė vietą gyventi: gandrui – aukštą medį, ančiai – vandenį, vyturiui – lauką, varnai, gegužei – mišką, kregždei, žvirbliui – pastogę.

            Visi paukščiai apsigyveno savo vietose. Gegužei nepatiko gyventi miške. Nuskrido ji pas kaimynus paukštelius. Į laukus, prie upės, prie žmonių namų. Nepatiko jai niekur: aukštas medis – per daug atvira vieta, vanduo – drėgnas, laukas – kietas, miškas – tamsus ir baisus, o pastogė – tvanki. Tada ji nuskrido pas Perkūną ir sako:

- Aš norėčiau gyventi ten, kur būtų šviesu, šilta, linksma, lengva, malonu ir nepavojinga.

            Perkūnas supyko ir sako gegužei:

- Jeigu taip, tai ir gyvenk taip, be savo vietos.

            Ir dabar gegužė kiekvieną naktį nakvoja kitame medyje, neturi savo lizdo, kiaušinius deda į kitų paukščių lizdus. Svetimi paukščiai jos vaikus augina.

            Taip gegužė ir gyvena be namų, be šeimos, vis kažko ieško, verkia, liūdnai kukuoja. Jos gyvenimas be didelių rūpesčių, bet tikriausiai nelabai linksmas.

 

  1. Seniai, labai seniai paukščiai apsigyveno savo vietose, kaip paskyrė Perkūnas, kuris buvo ju karalius.
  2. Perkūnas paukščiams paskyrė vietą gyventi.
  3. Gegužei nepatiko gyventi miške, nes ten buvo tamsu ir baisu.
  4. Perkūnas supyko ant gegužės, nes nepatiko jai gyventi nei miške, nei ant medžio, nei vandenyje, nei lauke, niekur.
  5. Gegužė neturi daug rūpesčių, bet nėra laiminga, nes ji gyvena be namų, be šeimos, vis kažko ieško, verkia, liūdnai kukuoja.

 

Susipažìnkite sù dãktaru Bambekliù, mešku, kuriõs gyvẽna sàvo namè miškè sù jìs draugù Kašalotu. Kašalòtas yrà žuvìs, kuriõs visadà plaũkia stiklaine.

Dãktaro Bambẽklio nãmas stóvi ùžmiestyje, añt kálno, netolì ẽžero. Jìs nedìdelis, medinès ir̃ víena aũkštas, bè láiptine.

Namè yrà dìdelė príeškambaris apiẽ penkiólikos kvadrãtų mètrų ir̃ víena dìdelė šviesà svetaĩnė apiẽ trysdešimtų kvadrãtų mètrų.

Dãktaro Bambẽklio namè nėrà miegamasio ir̃ virtùvės. Meškàs miẽga bè añtklodės svetainè grinde. Vonià ir̃ tualètas atskiraĩ. Tualètas yrà laukè nãmo, gãtvėje.

Meškàs nemóka mókestis ùž bùtą, vándenį, šìldymą, elèktrą ir̃ dują, nès jìs nėrà pinigų̃ ir̃ ežerè yrà daũg vandeñs, õ namè jìs neatidãro langų̃ ir̃ teñ labaĩ šiltaĩ.

Namè yrà žalià dùrys, rùdas medìnis griñdys, medìnis lùbos ir̃ trỹs langaĩ bè užiolaidų, todė̃l diẽną svetaĩnė yrà labaĩ šviesì. Palėpie nera langų̃. Kerãminis stógas  yrà pìlkas spalvõs.

Dãktaras Bambẽklis nemė́gstu gėlių̃, todė̃l jìs netùri gėlýno, bèt yrà daržóvių sõdas, kuriẽ meškàs augìna kopū̃stų, burokė̃lių, mõrkų ir̃ moliū̃gų, ìš kurių̃ gamìnama puikùs moliū̃gų uogiẽnė. Moliū̃gų uogiẽnė jìs laĩkosi rūsyjè.

Apiẽ namè yrà akmenìnė tvorà, nera vartelų. Meškàs pérlipa per̃ tvõrą, kaĩ jamo reĩkia eĩti i nãmą.

Dãktaras Bambẽklis mė́gsta mẽdų, kuriõs sùneša bìtės.



Namuosè dãktaras Bambẽklis ir̃ Kašalòtas mė́gsta máudytis voniojè. Voniojè yrà dùšas, muĩlas, daũg dantų̃ šepetùkai, dù skalbìmo šepečiaĩ ir̃ víenas žãlias rañkšluostis. Meškàs užsìdeda gélbėjimosi reĩkmenis. Atsargà gė́dos nedãro - sãko dãktaras Bambẽklis.

 

I tema. Šeima

  1. Raskite tinkamas poras.

1.      Senelis

10. visada atostogauja kartu.

2.      Senelė

7. mane išmokė važiuoti dviračiu.

3.      Dėdė

8. su tėčiu važiuoja į parduotuvę.

4.      Teta

9. yra tėčio ir mamos vaikas.

5.      Pusbrolis

1. anūką mokė skaityti.

6.      Pusseserė

5. man beveik kaip brolis.

7.      Tėtis

6. yra geriausia mano tetos dukra.

8.      Mama

3. su teta išvažiavo atostogauti.

9.      Dukra

2. su anūke skynė obuolius.

10.  Šeima

4. su dėde grybauja miške.

 

Sugrupuokite daržoves pagal spalvas.

Daržovės: salota - салат, ridikėlis - редис, bulvės - картофель, kopūstas - копуста, svogūnas - лук, žirniai - горох, pupelės - фасоль, agurkas - огурец, pomidoras - помидор, cukinija -кабачок, moliūgas - тыква, morka - морковь.

Žalia - Зеленый

Oranžinė - Оранжевый

Raudona - Красный

Geltona - Желтый

Ruda - Серый

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  1. Sudarykite sakinius.

1.      Vynuogės

13. valgomas per gimtadienį.

2.      Apelsinas

10. kartus prieskonis.

3.      Kava

12. neša bitės.

4.      Sultys

9. suteikia patiekalui saldumo.

5.      Vanduo

11. yra birūs, balti, iš jų kepama duona.

6.      Pieną

2. yra apvalus oranžinis vaisius, iš kurio spaudžiamos sultys.

7.      Limonadas

4. spaudžiamos iš įvairių vaisių.

8.      Makaronai

7. būna gazuotas ir saldus.

9.      Cukrus

3. gaminama iš kavamedžio pupelių.

10.  Pipirai

8. ypač populiarūs Italijoje.

11.  Miltai

1. yra žalias, mėlynas apvalus vaisius.

12.  Medų

5. gaivus skystis.

13.  Tortas

6. duoda karvė.

 

  1. Surūšiuokite maisto produktus.

Žodžiai: Bananas - банан, grietinė - сметана, duona - хлеб, persikas - персик, ananasas - ананас, aliejus –масло (жидкое), dešra – колбаса, mėsainis - гамбургер, obuolys - яблоко, braškė - клубника, žuvis - рыба, jautiena - говядина, agrastai - крыжовник, citrina - лимон, kiauliena - свинина, slyva - слива, vištiena - курица, avietė - малина, juodieji serbentai – черная смородина, jogurtas - йогурт, ryžiai - рис, riešutai - орехи, sviestas - масло, mėlynės - черника, kiaušiniai - яйца, sūris - сыр.

Vaisiai - Фрукты

Kiti produktai – Другие продукты

 

 

 

VII tema. Laikas

  1. Surūšiuokite mėnesius pagal metų laikus.

Žodžiai: sausis - Январь, kovas - Март, liepa - Июль, rugsėjis - Сентябрь, gegužė - Май, balandis - Апрель, gruodis - Декабрь, spalis - Октябрь, rugpjūtis - Август, lapkritis - Ноябрь, birželis - Июнь, vasaris - Февраль.

Ruduo - Осень

Žiema - Зима

Pavasaris - Весна

Vasara - Лето

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  1. Sudarykite sakinius.

1.      Mėnulis - Луна

3. šviečia dieną.

2.      Žvaigždė - Звезда

2. yra dangaus kūnas.

3.      Saulė - Солнце

1. šviečia naktį.

4.      Naktis - Ночь

4. turi šešiasdešimt sekundžių

5.      Minutė - Минута

5. tamsus paros metas.

 

 

VIII tema. Miestas

  1. Sudarykite poras.

1.      Restoranas ir

4. automobilis

2.      Autobusų stotelė ir

6. jūra

3.      Paštas ir

2. autobusas

4.      Stovėjimo aikštelė ir

3. laiškas

5.      Perėja ir

1. padavėjas

6.      Laivas ir

5. šviesoforas

 

  1. Sudarykite sakinius.

1.      Automobilis sustojo prie

2. važiuoja autobusu.

2.      Keleivis - Пассажир

4. vyksta šventė. – есть праздник

3.      Parke

1. šviesoforo.

4.      Aikštėje – На площади

5. parduoda laikraščius. – продается газета

5.      Kioske

3. žaidžia vaikai. – играют дети

 

 

Read the text “Mano (pro)senelių namai”. Write down missing words.

tvenkinį – пруд

klonyje - в долине

puokštes    - букеты

palėpėje – на чердаке

žiemą – зимой

virtuvė – кухня

aukštų – высотой (этажность)

kaime  - в деревне

stalas   - стол

gėlių    - цветы

moliniai - глина

lovas - кровать

turgus – рынок/базар

šventes - праздникам

ramybę  - спокойствие

miestą - город

palėpėje – на чердаке

 

Mano (pro)senelių namai

Mano senelių namas stovi Liubavo _kaime_ . Dabar jie čia jau negyvena, nes persikėlė į _miestą_. Mieste gyventi daug patogiau. Čia daug parduotuvių, klinikų, kasdien vyksta _turgus_ .

Mūsų šeima ten važiuoja vasarą ir kartais _žiemą_ . Dabar seneliai gyvena kartu su mumis erdviame name Marijampolėje. Jiems patinka gyventi mūsų name. Tačiau seneliai sako, kad tik kaime galima rasti tikrą _ramybę_ . Tai tikrai tiesa, nes iš kaimo jie grįžta jaunesni ir linksmesni.

Senelių namas medinis. Jis stovi tarp dviejų didelių kalvų – _klonyje_. Šalia namo yra didžiulė pieva. Anksčiau seneliai čia laikė tris karves, dešimt avių, penkiolika vištų. Užlipus ant kalnelio galima pamatyti didelį _tvenkinį_, čia dažnai su seneliu vaikystėje eidavome žvejoti. Nuo kito kalnelio matyti plačios pievos, kuriose pilna _gėlių_ . Vaikystėje rinkdavau jas ir rišdavau įvairiaspalves _puokštes_.

Namas yra dviejų _aukštų_ . Pirmame aukšte gyveno – suaugusieji (взрослые), antrame – vaikai. Pirmas aukštas – suaugusiųjų aukštas. Čia gyveno senelis su močiute. O antrame aukšte - _palėpėje_ karaliavome (хозяйничали) mes - vaikai.

Antras aukštas – vaikų aukštas. Kai buvau dar visai mažytė čia miegojo visi šeimos vaikai. _Palėpėje_ vykdavo (было) linksmybės iki pat pusiaunakčio. Mes žaisdavome įvairius žaidimus – ir slėpynes, ir gaudynes.

 Pirmame aukšte yra didžiulė _virtuvė_ . Joje yra didelis apskritas (круговой) _stalas_ , prie kurio per _šventes_ sėsdavo visa šeima. Vasarą visada ant stalo būdavo didžiulė puokštė (букет) šviežių gėlių. Beje (кстати), mano močiutė - tikra (настоящая) kulinarė. Ji labai mėgsta gaminti įvairius patiekalus. Ypač (особенно) aš mėgstu blynus su uogiene.

          Mažame kambarėlyje, į kurį įeiname perėję (пройдя, через) virtuvę, rasime (находятся) dvi medines _lovas_ . Čia miega mano seneliai. Jų kambaryje dar yra medinė spinta ir nedidelė komoda, kurioje pilna močiutės austų (сотканных) rankšluosčių (полотенец) ir paklodžių (простыней).

Dar vienas nedidelis kambarėlis veda (ведет) iš virtuvės. Čia yra didžiulė sofa, televizorius ir nauja indauja (сервант), kurioje močiutės mylimiausios (любимые) lėkštės (тарелки), _moliniai_ puodeliai (чашки) ir šventinės taurės (бокалы).

          Laiptinėje, kuri veda į antrą aukštą, yra mažas sandėliukas (кладовая). Čia močiutė visada laikydavo (хранила) įvairius maisto produktus - kiaušinius, sūrį, pieną, kefyrą, duoną ir daržoves.

Grammar points No 1

  • Būdvardžių linksniavimas.

Būdvardžiai kaip ir daiktavardžiai lietuvių kalboje yra linksniuojami. Išskiriamos 3 vyriškosios giminės linksniuotės: –(i)as, -is, -us; ir 3 moteriškosios giminės linksniuotės: -(i)a, -i, -ė. Būdvardžius linksniuojame taip (žr. lenteles):

Inflection of adjectives

Adjectives as well as nouns in the Lithuanian language are inflected. There are three masculine declensions ending –(i)as, -is, -us; and three feminine declensions ending -(i)a, -i, -ė. Adjectives are inflected as follows (examples in the tables):

 

 

Vyriškoji giminė

Vienaskaita

V. (Nom.) koks?

geras, žalias, didelis

gražus

vidutinis

K. (Gen.) kokio?

gero, žalio, didelio

gražaus

vidutinio

N. (Dat.) kokiam?

geram, žaliam, dideliam

gražiam

vidutiniam

G. (Acc.) kokį?

gerą, žalią, didelį

gražų

vidutinį

Įn. (Inst.) kokiu?

geru, žaliu, dideliu

gražiu

vidutiniu

Vt. (Loc.) kokiame?

gerame, žaliame, dideliame

gražiame

vidutiniame

 

Vyriškoji giminė

Daugiskaita

V. (Nom.) kokie?

geri, žali, dideli

gražūs

vidutiniai

K. (Gen.) kokių?

gerų, žalių, didelių

gražių

vidutinių

N. (Dat.) kokiems?

geriems, žaliems, dideliems

gražiems

vidutiniams

G. (Acc.) kokius?

gerus, žalius, didelius

gražius

vidutinius

Įn. (Inst.) kokiais?

gerais, žaliais, dideliais

gražiais

vidutiniais

Vt. (Loc.) kokiuose?

geruose, žaliuose, dideliuose

gražiuose

vidutiniuose

 

Moteriškoji giminė

Vienaskaita

V. (Nom.) kokia?

gera, žalia, didelė

graži

vidutinė

K. (Gen.) kokios?

geros, žalios, didelės

gražios

vidutinės

N. (Dat.) kokiai?

gerai, žaliai, didelei

gražiai

vidutinei

G. (Acc.) kokią?

gerą, žalią, didelę

gražią

vidutinę

Įn. (Inst.) kokia?

gera, žalia, didele

gražia

vidutine

Vt. (Loc.) kokioje?

geroje, žalioje, didelėje

gražioje

vidutinėje

 

Moteriškoji giminė

Daugiskaita

V. (Nom.) kokios?

geros, žalios, didelės

gražios

vidutinės

K. (Gen.) kokių?

gerų, žalių, didelių

gražių

vidutinių

N. (Dat.) kokioms?

geroms, žalioms, didelėms

gražioms

vidutinėms

G. (Acc.) kokias?

geras, žalias, dideles

gražias

vidutines

Įn. (Inst.) kokiomis?

geromis, žaliomis, didelėmis

gražiomis

vidutinėmis

Vt. (Loc.) kokiose?

gerose, žaliose, didelėse

gražiose

vidutinėse

 

 

  • Būdvardžio ir daiktavardžio derinimas.

Būdvardžiai derinami prie daiktavardžio gimine, skaičiumi ir linksniu. Vartojant būdvardžius sakiniuose atkreiptinas dėmesys į sakinį valdantį žodį (dažnu atveju tai būna veiksmažodis arba prielinksnis), pagal tai atitinkamai keičiamos būdvardžio arba daiktavardžio galūnės. Atkreipkite dėmesį į pavyzdžius:

Adjective and Noun Matching.

In Lithuanian language an adjective and a noun should agree in gender, number and case. When using adjectives in sentences, pay attention to a controlling word of the sentence (often it is a verb or a preposition) which changes the endings of an adjective and a noun. Take note of the examples:

  • Asmeninių įvardžių jis ir ji vietininkas.

Įvardžiuslietuviųkalbojenaudojame, kadišvengtumepasikartojimo. Jaisdažniausiaikeičiamedaiktavardžius. Pavyzdžiui:

Čia mano močiutėsnamas. Jisyralabaididelis. Jamegyvename mano proseneliai.

  • Personal pronouns he, sheand it in locative case.

Pronouns in the Lithuanian language are used to avoid repetition. We usually replace nouns with them. For example:

Here is my grandmother's house. It is very big. My grandparents live in it.

Vienaskaita

V. (Nom.) kas?

jis

ji

Vt. (Loc.) kur?

jame

joje