Lietuviškai

Подробности: Категория: Lietuviškai; Опубликовано: 27 июля 2022; Просмотров: 753

Būdvardžiųlaipsniavimas.

Lietuviųkalbojeskiriamitrysbūdvardžiųlaipsniai: nelyginamasis, aukštesnysis, aukščiausiasis. Aukštenysisbūdvardžiųlaipsnisturi jam būdingąpriesagą–esn, aukčiausiajambūdingapriesaga–(i)aus.Atkreipkitedėmesį į pavyzdžius:

Šisnamasnaujas. Tas namasnaujesnis. Anas namasnaujausias.

Šivirtuvėpatogi. Ta virtuvėpatogesnė. Ana virtuvėpatogiausia.

Comparison of adjectives

There are three degrees of adjectives: positive, comparative and superlative in the Lithuanian language. A comparative form of an adjectives has a suffix-esn and a superlative form has a suffix –(i)aus. For example:

This house is new. That house is newer. Ana’s house is the newest.

This kitchen is comfortable. That kitchen is more comfortable. Ana's kitchen is the most comfortable

Atkreipkimedėmesį į laipsniųdarybą (žr. lentelėje):

Note the rules of comparison forms (examples in the table):

Vienaskaita	Vienaskaita
geras → geresnis (negu kas? užką?) → geriausias (išvisų, pats …)	gera → geresnė (negu kas? užką?) → geriausia (išvisų, pati …)
gražus → gražesnis → gražiausias	graži → gražesnė → gražiausia
Daugiskaita	Daugiskaita
geri → geresni → geriausi	geros → geresnės → geriausios
gražūs → gražesni → gražiausi	gražios → gražesnės → gražiausios

Aukštesniojoiraukščiausiojolaipsniobūdvardžiųlinksniavimas.

Dėmesio! Svarbu pažymėti, kad aukštesniojo laipsnio vyriškosios ir moteriškosios giminės būdvardžius linksniuosime taip: geresnis kaip didelis/ geresnė kaip didelė. Aukščiausiojo laipsnio vyriškosios ir moteriškosios giminės būdvardžius linksniuosime taip: geriausias kaip žalias/ geriausia kaip žalia.

Inflection of comparative and superlative adjectives

Attention! It is important to know that masculine and feminine comparative adjectives will be inflected as follows: geresnis kaip didelis/ geresnė - didelė. Masculine and feminine superlative adjectives will be inflected this way: geriausias kaip žalias/ geriausia - žalia.

Подробности: Категория: Lietuviškai; Опубликовано: 27 июля 2022; Просмотров: 676

Automobiliai, kurie yra nauji, kaina yra brangesnė.

Aš mačiau paukščius zoologijos sode, kurie neskrenda.

Aš skaitau knygą, kuri labai įdomi.

Aš neturiu ko? pinigų, kurių pakanka už butą.

Dviratis, kuriuo aš važiuoju kuo? , labai patogus.

Draugas, pas kurį aš einu, gyvena netoliese.

Langas, ant kurio sėdi musė, atidarytas.

Žmogus, su kuriuo aš susitinku, yra mano senelis.

Mano vyrui patinka automobilis, kuris kainuoja septynis tūkstančius eurų.

Mano svetainėje yra stalas, kurį man ką? padovanojo močiutė.

Kalėdoms mes norime išsinuomoti sodybą, kuri bus su pirtimi prie ežero.

Butas, kurį mes nuomojameką?, yra Naujininkų rajone Vilniuje.

Bendrabutyje, kuriame gyvena studentai, yra labai triukšminga.

Miestas, kuriame aš gyvenu, yra Lietuvoje.

Kėdė, ant kurios aš sėdžiu, labai sena.

Kava, kurią ką? aš geriu, labai karšta.

Dukra miega ant minkštos didelės sofos, kurią mes pirkome vakar.

Automobilis, kuris man patinka, labai brangus.

Namai, kurie stovi prie ežero, tai pat mediniai.

Man nepatinka mokykla, kuri yra prie namų.

Dabar Lietuvoje yra daug ukrainiečių, kuriems Lietuva Kam? padeda.

Venecija yra gražus miestas, kurį ką? noriu aplankyti.

Yra daug knygų, kurias noriu perskaityti ką? .

Stalas, ant kurio stovi vaza, yra labai senas.

Draugai pirko namą, prie kurio yra didelis sodas.

Parduotuvė, į kurią važiuosime šiandien, yra už miesto.

Подробности: Категория: Lietuviškai; Опубликовано: 27 июля 2022; Просмотров: 893

DAIKTAVARDŽIŲ LINKSNIAVIMAS VIENASKAITA 1 lentelė

linksnis

1 linksniuotė

2 linksniuotė

3 linksniuotė

4 linksniuotė

5 linksniuotė

V. (Nom.)

kas?

-(i)as, -is, ys

darbas, kelias, medis, mokinys

-(i)a, -i, -ė

teta, vyšnia, marti, upė

-is

akis, naktis, dantis

-(i)us

sūnus, vaisius

-uo, -ė

asmuo, sesuo, duktė

K. (Gen.)

ko?

-(i)o

darbo, kelio, medžio, mokinio

-(i)os, -ės

tetos, vyšnios, marčios, upės

-ies

akies, nakties, danties

-(i)aus

sūnaus, vaisiaus

-en-s, -er-s

asmens, sesers, dukters

N. (Dat.)

kam?

-(i)ui

darbui, keliui, medžiui, mokiniui

-(i)ai, -ei

tetai, vyšniai, marčiai, upei

-(i)ai, -(i)ui

akiai, nakčiai, dančiui

-(i)ui

sūnui, vaisiui

-en-iui, -er-iai

asmeniui, seseriai, dukteriai

G. (Acc.)

ką?

-(i)ą, -į

darbą, kelią, medį, mokinį

-(i)ą, -ę

tetą, vyšnią, marčią, upę

-į

akį, naktį, dantį

-(i)ų

sūnų, vaisių

-en-į, -er-į

asmenį, seserį, dukterį

Įn. (Instr.)

kuo?

-(i)u

darbu, keliu, medžiu, mokiniu

-(i)a, -e

teta, vyšnia, marčia, upe

-imi

akimi, naktimi, dantimi

-(i)umi

sūnumi, vaisiumi

-en-imi, -er-imi

asmenimi, seserimi, dukterimi

Vt. (Loc.)

kur?

-e, -yje

darbe, kelyje, medyje, mokinyje

-(i)oje, -ėje

tetoje, vyšnioje, marčioje, upėje

-yje

akyje, naktyje, dantyje

-(i)uje

sūnuje, vaisiuje

-en-yje, -er-yje

asmenyje, seseryje, dukteryje

Š. (Voc.)

(!)

-e, -i, -y

darbe, kely, medi, mokiny

-(i)a, -i, -e

teta, vyšnia, marti / marčia, upe

-ie

akie, naktie, dantie

-(i)au

sūnau, vaisiau

-en-ie, -er-ie

asmenie, seserie, dukterie

DAUGISKAITA

V. (Nom.)

kas?

-(i)ai

darbai, keliai, medžiai, mokiniai

-(i)os, -ės

tetos, vyšnios, marčios, upės

-ys

akys, naktys, dantys

-ūs, -(i)ai

sūnūs, vaisiai

-en-ys, -er-ys

asmenys, seserys, dukterys

K. (Gen.)

ko?

-(i)ų

darbų, kelių, medžių, mokinių

-(i)ų

tetų, vyšnių, marčių, upių

-(i)ų

akių, naktų, dantų

-(i)ų

sūnų, vaisių

-en-ų, -er-ų

asmenų, seserų, dukterų

N. (Dat.)

kam?

-(i)ams

darbams, keliams, medžiams, mokiniams

-(i)oms, -ėms

tetoms, vyšnioms, marčioms, upėms

-ims

akims, naktims, dantims

-ums, -(i)ams

sūnums, vaisiams

-en-ims, -er-ims

asmenims, seserims, dukterims

G. (Acc.)

ką?

-(i)us

darbus, kelius, medžius, mokinius

-(i)as, -es

tetas, vyšnias, marčias, upes

-is

akis, naktis, dantis

-(i)us

sūnus, vaisius

-en-is, -er-is

asmenis, seseris, dukteris

Įn. (Instr.)

kuo?

-(i)ais

darbais, keliais, medžiais, mokiniais

-(i)omis, -ėmis

tetomis, vyšniomis, marčiomis, upėmis

-imis

akimis, naktimis, dantimis

-umis, -(i)ais

sūnumis, vaisiais

-en-imis, er-imis

asmenimis, seserimis, dukterimis

Vt. (Loc.)

kur?

-(i)uose

darbuose, keliuose, medžiuose, mokiniuose

-(i)ose, -ėse

tetose, vyšniose, marčiose, upėse

-yse

akyse, naktyse, dantyse

-(i)uose

sūnuose, vaisiuose

-en-yse, -er-yse

asmenyse, seseryse, dukteryse

Š. (Voc.)

(!)

-(i)ai

darbai, keliai, medžiai, mokiniai

-(i)os, -ės

tetos, vyšnios, marčios, pavardės

-ys

akyse, naktyse, dantyse

-ūs, -iai

sūnūs, vaisiai

-en-ys, -er-ys

asmenys, seserys, dukterys

Kilmininko (Gen.): ant, be, dėl, iki, iš, nuo, po, prie, tarp, už, virš

PRIELINKSNIAI Galininko (Acc.): apie, į, pagal, pas, per, po, prieš, pro, už

Įnagininko (Instr.): po, su

BŪDVARDŽIŲ LINKSNIAVIMAS VIENASKAITA 2 lentelė

VYRIŠKOJI GIMINĖ

MOTERIŠKOJI GIMINĖ

linksnis

1 linksniuotė

2 linksniuotė

3 linksniuotė

1 linksniuotė

2 linksniuotė

3 linksniuotė

V. (Nom.)

koks? kokia?

-(i)as

baltas, tuščias

-us

puikus, saldus

-is

naminis, didelis

-(i)a

balta, tuščia

-i

puiki, saldi

-ė

naminė, didelė

K. (Gen.)

kokio? kokios

-(i)o

balto, tuščio

-aus

puikaus, saldaus

-(i)o

naminio, didelio

-(i)os

baltos, tuščios

-ios

puikios, saldžios

-ės

naminės, didelės

N. (Dat.)

kokiam? kokiai?

-(i)am

baltam, tuščiam

-iam

puikiam, saldžiam

-iam

naminiam, dideliam

-(i)ai

baltai, tuščiai

-iai

puikiai, saldžiai

-ei

naminei, didelei

G. (Acc.)

kokį? kokią?

-(i)ą

baltą, tuščią

-ų

puikų, saldų

-į

naminį, didelį

-(i)ą

baltą, tuščią

-ią

puikią, saldžią

-ę

naminę, didelę

Įn. (Instr.)

kokiu? kokia?

-(i)u

baltu, tuščiu

-iu

puikiu, saldžiu

-iu

naminiu, dideliu

-(i)a

balta, tuščia

-ia

puikia, saldžia

-e

namine, didele

Vt. (Loc.)

kokiame? kokioje?

-(i)ame

baltame, tuščiame

-iame

puikiame, saldžiame

-iame

naminiame, dideliame

-(i)oje

baltoje, tuščioje

-ioje

puikioje, saldžioje

-ėje

naminėje, didelėje

DAUGISKAITA

V. (Nom.)

kokie? kokios?

-i

balti, tušti

-ūs

puikūs, saldūs

-iai, -i

naminiai, dideli

-(i)os

baltos, tuščios

-ios

puikios, saldžios

-ės

naminės, didelės

K. (Gen.)

kokių?

-(i)ų

baltų, tuščių

-ių

puikių, saldžių

-ių

naminių, didelių

-(i)ų

baltų, tuščių

-ių

puikių, saldžių

-ių

naminių, didelių

N. (Dat.)

kokiems? kokioms?

-iems

baltiems, tuštiems

-iems

puikiems, saldiems

-iams, -iems

naminiams, dideliems

-(i)oms

baltoms, tuščioms

-ioms

puikioms, saldžioms

-ėms

naminėms, didelėms

G. (Acc.)

kokius? kokias?

-(i)us

baltus, tuščius

-ius

puikius, saldžius

-ius

naminius, didelius

-(i)as

baltas, tuščias

-ias

puikias, saldžias

-es

namines, dideles

Įn. (Instr.)

kokiais? kokiomis?

-(i)ais

baltais, tuščiais

-iais

puikiais, saldžiais

-iais

naminiais, dideliais

-(i)omis

baltomis, tuščiomis

-iomis

puikiomis, saldžiomis

-ėmis

naminėmis, didelėmis

Vt. (Loc.)

kokiuose? kokiose?

-(i)uose

baltuose, tuščiuose

-iuose

puikiuose, saldžiuose

-iuose

naminiuose, dideliuose

-(i)ose

baltose, tuščiose

-iose

puikiose, saldžiose

-ėse

naminėse, didelėse

BŪDVARDŽIŲ LAIPSNIAI Nelyginamasis laipsnis baltas, -a; tuščias, -ia; puikus, -i; saldus, -i; didelis, -ė

(Būdvardžiai su priesaga Aukštesnysis laipsnis + -esn- baltesnis, -ė; tuštesnis, -ė; puikesnis, -ė; saldesnis, -ė; didesnis, -ė

-inis, -ė nelaipsniuojami.) Aukščiausiasis laipsnis + -iaus- balčiausias, -ia; tuščiausias, -ia; puikiausias, -ia; saldžiausias, -ia; didžiausias, -ia

ĮVARDŽIŲ LINKSNIAVIMAS Asmeniniai įvardžiai 3 lentelė

VIENASKAITA					DAUGISKAITA
V. (Nom.) *kas?*	aš	tu	jis	ji	mes	jūs	jie	jos
K. (Gen.) *ko?*	manęs	tavęs	jo	jos	mūsų	jūsų	jų	jų
N. (Dat.) *kam?*	man	tau	jam	jai	mums	jums	jiems	joms
G. (Acc.) *ką?*	mane	tave	jį	ją	mus	jus	juos	jas
Įn. (Instr.) *kuo?*	manimi	tavimi	juo	ja	mumis	jumis	jais	jomis
Vt. (Loc.) *kur?*	manyje	tavyje	jame	joje	mumyse	jumyse	juose	jose

Parodomieji ir klausiamieji bei santykiniai įvardžiai

VIENASKAITA 4 lentelė

VYRIŠKOJI GIMINĖ						MOTERIŠKOJI GIMINĖ
	*tas, šitas, anas, kas...*	*kitas, visas, tam tikras...*	*toks, joks, visoks, kitoks*	*jis, šis, kuris*	*pats*	*ta, šita, kita, visa...*	*tokia, jokia, visokia, kitokia*	*ji, ši, pati*
V. (Nom.) *kas?*	tas	kitas	joks	šis	pats	ta	jokia	ši, pat
K. (Gen.) *ko?*	to	kito	jokio	šio	paties	tos	jokios	šios, pačios
N. (Dat.) *kam?*	tam	kitam	jokiam	šiam	pačiam	tai	jokiai	šiai, pačiai
G. (Acc.) *ką?*	tą	kitą	jokį	šį	patį	tą	jokią	šią, pačią
Įn. (Instr.) *kuo?*	tuo	kitu	jokiu	šiuo	pačiu	ta	jokia	šia, pačia
Vt. (Loc.) *kur?*	tame	kitame	jokiame	šiame	pačiame	toje	jokioje	šioje, pačioje

DAUGISKAITA

VYRIŠKOJI GIMINĖ						MOTERIŠKOJI GIMINĖ
V. (Nom.) *kas?*	tie	kiti	jokie	šie	patys	tos	jokios	šios, pačios
K. (Gen.) *ko?*	tų	kitų	jokių	šių	pačių	tų	jokių	šių, pačių
N. (Dat.) *kam?*	tiems	kitiems	jokiems	šiems	patiems	toms	jokioms	šioms, pačioms
G. (Acc.) *ką?*	tuos	kitus	jokius	šiuos	pačių	tas	jokias	šias, pačias
Įn. (Instr.) *kuo?*	tais	kitais	jokiais	šiais	pačiais	tomis	jokiomis	šiomis, pačiomis
Vt. (Loc.) *kur?*	tuose	kituose	jokiuose	šiuose	pačiuose	tose	jokiose	šiose, pačiose

ĮVARDŽIŲ LINKSNIAVIMAS KIEKINIAI SKAITVARDŽIAI 5 lentelė

VYRIŠKOJI GIMINĖ

MOTERIŠKOJI GIMINĖ

V. (Nom.) kas?

vienas

trys

keturi

...

devyni

viena

dvi

trys

keturios

...

devynios

K. (Gen.) ko?

vieno

dviejų

trijų

keturių

...

devynių

vienos

dviejų

trijų

keturių

...

devynių

N. (Dat.) kam?

vienam

dviem

trims

keturiems

...

devyniems

vienai

dviem

trims

keturioms

...

devynioms

G. (Acc.) ką?

vieną

tris

keturis

...

devynis

vieną

dvi

tris

keturias

...

devynias

Įn. (Instr.) kuo?

vienu

dviem

trimis

keturiais

...

devyniais

viena

dviem

trimis

keturiomis

...

devyniomis

Vt. (Loc.) kur?

viename

dviejuose

trijuose

keturiuose

...

devyniuose

vienoje

dviejose

trijose

keturiose

...

devyniose

Dėmesio! vienuolika ... devyniolika kaitome kaip teta (daiktavardis), tik galininke (Acc.)nėra nosinės: ką? ‒ tetą, bet ką? ‒vienuolika, žodžiai šimtas, tūkstantis – kaip darbas ir medis.

KELINTINIAI SKAITVARDŽIAI 6 lentelė

VIENASKAITA			DAUGISKAITA
	VYRIŠKOJI GIMINĖ	MOTERIŠKOJI GIMINĖ	VYRIŠKOJI GIMINĖ	MOTERIŠKOJI GIMINĖ
V. (Nom.) *kas?*	pirmas trečias ketvirtas	pirma trečia ketvirta	pirmi treti ketvirti	pirmos trečios ketvirtos
K. (Gen.) *ko?*	pirmo trečio ketvirto	pirmos trečios ketvirtos	pirmų trečių ketvirtų	pirmų trečių ketvirtų
N. (Dat.) *kam?*	pirmam trečiam ketvirtam	pirmai trečiai ketvirtai	pirmiems tretiems ketvirtiems	pirmoms trečioms ketvirtoms
G. (Acc.) *ką?*	pirmą trečią ketvirtą	pirmą trečią ketvirtą	pirmus trečius ketvirtus	pirmas trečias ketvirtas
Įn. (Instr.) *kuo?*	pirmu trečiu ketvirtu	pirma trečia ketvirta	pirmais trečiais ketvirtais	pirmomis trečiomis ketvirtomis
Vt. (Loc.) *kur?*	pirmame trečiame ketvirtame	pirmoje trečioje ketvirtoje	pirmuose trečiuose ketvirtuose	pirmose trečiose ketvirtose

DAUGINIAI SKAITVARDŽIAI 7 lentelė

VYRIŠKOJI GIMINĖ		MOTERIŠKOJI GIMINĖ
V. (Nom.) *kas?*	vieneri dveji treji ketveri ...	vienerios dvejos trejos ketverios ...
K. (Gen.) *ko?*	vienerių dvejų trejų ketverių ...	vienerių dvejų trejų ketverių ...
N. (Dat.) *kam?*	vieneriems dvejiems trejiems ketveriems ...	vienerioms dvejoms trejoms ketverioms ...
G. (Acc.) *ką?*	vienerius dvejus trejus ketverius ...	vienerias dvejas trejas ketverias ...
Įn. (Instr.) *kuo?*	vieneriais dvejais trejais ketveriais ...	vieneriomis dvejomis trejomis ketveriomis ...
Vt. (Loc.) *kur?*	vieneriuose dvejuose trejuose ketveriuose ...	vieneriose dvejose trejose ketveriose ...

Dėmesio! Dauginius skaitvardžius būtinai vartojame su daiktavardžiais, kurie turi tik daugiskaitos formą, pavyzdžiui, berniukui treji metai, automobilis su ketveriomis durimis.

Подробности: Категория: Lietuviškai; Опубликовано: 27 июля 2022; Просмотров: 602

Prielinksniai - Предлоги

Ką? ACC. – Кого?/Что? Соотв.

Į – В

Aš einu į universitetą. ( kinas, teatras, auditorija)

Pas - К

Aš einu namo.

Aš einu pas draugą (mama, Tomas, brolis)

Per – По/Через

Aš einu per tiltą. (gatvė, parkas, skveras)

Pro – Мимо

Aš einu pro parduotuvę (bankas, biblioteka, muziejus)

Prieš – Перед

Aš stoviu prieš banką ( paštas, upė, stotis)

Ko? G.

Ant - На

Aš stoviu ant kalno (gatvė, tiltas)

Prie – Возле

Aš stoviu prie bažnyčios ( parduotuvė, universitetas)

Iš - Из

Aš einu iš mokyklos (muziejus, paštas, biblioteka)

Už – Сзади/Позади

Aš stoviu už kavinės ( paminklas - памятник, pastatas)

Tarp – Между

Bankas stovi tarp stoties ir tilto ( teatras, universitetas, gatvė, vaistinė)

Prieveiksmiai - Наречия:

Čia – Здесь - kas? N. Aš gyvenu čia.

Ten – Там – kas? N. Ten yra parduotuvė.

Toli – Далеко – kas? N. Toli yra bankas.

Netoli – Близко – ko?G. Netoli universiteto yra parduotuvė.

Kairėje – Слева – ko?G. Kairėje parko yra bažnyčia.

Dešinėje – Справа – ko? G. Dešinėje kavinės yra paštas.

Namie - Дома. Aš esu namie.

Atsakykite į klausimus. Vartokite prielinksnius ir prieveiksmius. – Ответьте на вопросы. Используйте предлоги и наречия.

Kur yra bažnyčia? Bažnyčia yra ant kalno.

Kur yra tiltas? Tiltas yra prie upės.

Kur yra paštas? Paštas yra tarp muziejaus ir vaistinės.

Kur yra teatras? Teatras yra už kavinės.

Kur yra geležinkelio stotis? Geležinkelio stotis yra už kalno.

Kur yra muziejus? Muziejus yra prie parduotuvės.

Kur yra universitetas? Universitetas yra prieš tiltą.

Kur yra vaistinė? Vaistinė yra už paminklo.

Подробности: Категория: Lietuviškai; Опубликовано: 27 июля 2022; Просмотров: 672

Sauliaus namai

Saulius gyvena nedideliame name. Jis yra už miesto, netoli ežero. Ten jis gyvena su savo šeima: mama Janina, tėčiu Justinu ir broliu Laurynu. Namas suręstas iš rąstų. Jis yra dviejų aukštų.

Pirmame aukšte yra didelė virtuvė, kurioje mama kasdien gamina pusryčius, pietus ir vakarienę. Pirmame aukšte yra ir svetainė, kurioje šeima pietauja per ypatingas progas. Sauliaus tėvų miegamasis yra taip pat pirmame aukšte. Čia jie miega ir žiūri televizorių.

Sauliaus ir Lauryno kambariai įrengti antrame aukšte. Lauryno kambario langas yra į sodo pusę. Kambaryje yra lova, rašomasis stalas, kėdė ir knygų lentyna, kurioje yra mėgstamiausios Lauryno knygos.

Sauliaus kambario langas yra į ežero pusę. Kiekvieną vakarą Saulius gali stebėti besileidžiančią saulę. Sauliaus kambaryje nėra lovos, jis miega ant sofos, kuri yra raudonos spalvos. Savo kambaryje jis turi du narvelius, kuriuose gyvena kanarėlė Izabelė ir didžioji papūga Zosė.

Sauliui patinka gyventi užmiestyje, nes čia ramu ir gražu.

Atsakykite į klausimus.

Kur gyvena Saulius? - Saulius gyvena nedideliame name‘, už miesto, netoli ežero.
Su kuo Saulius gyvena? - Saulius gyvena su savo šeima: mama Janina, tėčiu Justinu ir broliu Laurynu.
Koks yra namas? - Namas suręstas iš rąstų. Jis yra dviejų aukštų.
Ką šeima veikia svetainėje?- Svetainėje šeima pietauja per ypatingas progas.
Apibūdinkite Sauliaus kambarį? - Sauliaus kambaryje nėra lovos, bet yra raudona sofa ir du narvelius. Sauliaus kambario langas yra į ežero pusę.
Kodėl Sauliui patinka gyventi užmiestyje? - Sauliui patinka gyventi užmiestyje, nes čia ramu‘ ir gražu.

Подробности: Категория: Lietuviškai; Опубликовано: 27 июля 2022; Просмотров: 632

Veiksmažodžių asmenavimas

Dirbti, dirba, dirbo

Žaisti, žaidžia, žaidė

Mylėti, myli, mylėjo

Valgyti valgo, valgė

AšDABAR dirbu, žaidžiu, myliu, valgauVAKAR dirbau, žaidžiau, mylėjau, valgiauRYTOJ dirbsiu, žaisiu, mylėsiu, valgysiu

TuDABAR dirbi, žaidi, myli, valgaiVAKAR dirbai žaidei, mylėjai, valgei RYTOJ dirbsi, žaisi, mylėsi, valgysi

Jis, jiDABAR dirba, žaidžia, myli, valgoVAKARdirbo, žaidė, mylėjo, valgė RYTOJ dirbs, žais, mylės, valgys

MesDABAR dirbame, žaidžiame, mylime, valgomeVAKAR dirbome, žaidėme, mylėjome, valgėmeRYTOJ dirbsime, žaisime, mylėsime, valgysime

JūsDABAR dirbate, žaidžiate, mylite, valgote VAKAR dirbote, žaidėte, mylėjote, valgėteRYTOJ dirbsite, žaisite, mylėsite, valgysite

Jis, jiDABAR dirba, žaidžia, myli, valgoVAKAR dirbo, žaidė, mylėjo, valgė RYTOJ dirbs, žais, mylės, valgys

Būsimasis laikas

Iš bendraties (Infinitive), +-s- (3 a. galūnės neturi): dirb-ti +-s-

Liepiamoji nuosaka

Iš bendraties (Infinitive), +-k- (2 a. galūnės neturi): dirb-ti +-k

Подробности: Категория: Lietuviškai; Опубликовано: 27 июля 2022; Просмотров: 1094

VEIKSMAŽODŽIAI TIESIOGINĖ NUOSAKA

ESAMASIS LAIKAS

VIENASKAITA

DAUGISKAITA

1 asmenuotė

2 asmenuotė

3 asmenuotė

1 asmenuotė

2 asmenuotė

3 asmenuotė

aš

-(i)u

dirbu, laukiu

-iu

myliu

-au

rašau

mes

-(i)ame

dirbame, laukiame

-ime

mylime

-ome

rašome

-i

dirbi, lauki

-i

myli

-ai

rašai

jūs

-(i)ate

dirbate, laukiate

-ite

mylite

-ote

rašote

jis,

-(i)a

dirba, laukia

-i

myli

-o

rašo

jie,

jos

-(i)a

dirba, laukia

-i

myli

-o

rašo

BŪTASIS KARTINIS LAIKAS

VIENASKAITA			DAUGISKAITA
	3 a.-o	3 a.-ė			3 a.-o	3 a.-ė
aš	-au dirbau, ėjau, galėjau	-iau laukiau, mačiau, žaidžiau		mes	-ome dirbome, ėjome, galėjome	-ėme laukėme, matėme, žaidėme
tu	-ai dirbai, ėjai, galėjai	-ei laukei, matei, žaidei		jūs	-ote dirbote, ėjote, galėjote	-ėte laukėte, matėte, žaidėte
jis, ji	-o dirbo, ėjo, galėjo	-ė laukė, matė, žaidė		jie, jos	-o dirbo, ėjo, galėjo	-ė laukė, matė, žaidė

BŪTASIS DAŽNINIS LAIKAS

Iš bendraties (Infinitive), + -dav- (+ -o 3 a.): dirb-ti + -dav- → dirbdavo, mylė-ti + -dav- →mylėdavo, maty-ti + -dav- → matydavo. Kaitomi kaip 3 asmenuotės veiksmažodžiai.
VIENASKAITA		DAUGISKAITA
aš	-dav-audirbdavau, turėdavau, skaitydavau	mes	-dav-ome dirbdavome, turėdavome, skaitydavome
tu	-dav-ai dirbdavai, turėdavai, skaitydavai	jūs	-dav-otedirbdavote, turėdavote, skaitydavote
jis, ji	-dav-o dirbdavo, turėdavo, skaitydavo	jie, jos	-dav-o dirbdavo, tturėdavo, skaitydavo

BŪSIMASIS LAIKAS

Iš bendraties (Infinitive), +-s- (3 a. galūnės neturi): dirb-ti+-s-+-i (2 a.) →dirbsi, mylė-ti +-s-+-i→mylėsi, maty-ti +-s-+-i→matysi. Kaitomi kaip 2 asmenuotės veiksmažodžiai.
VIENASKAITA		DAUGISKAITA
aš	-s-iudirbsiu, turėsiu, skaitysiu	mes	-s-imedirbsime, turėsime, skaitysime
tu	-s-idirbsi, turėsi, skaitysi	jūs	-s-itedirbsite, turėsite, skaitysite
jis, ji	-s-dirbs, turės, skaitys	jie, jos	-s-dirbs, turės, skaitys

LIEPIAMOJI NUOSAKA

Iš bendraties (Infinitive), +-k- (2 a. galūnės neturi): dirb-ti+-k-+-ime(dgs. 1 a.) →dirbkime, mylė-ti +-k-+-ime→mylėkime, maty-ti +-k-+-ime→matykime. Kaitomi kaip 2 asmenuotės veiksmažodžiai. Vienaskaitos 1 a. ir 3 a. neegzistuoja. Čia 3 a. yra geidžiamoji, o ne liepiamoji nuosaka – tai esamojo laiko 3 a. su dalelytėmis te ar tegu (te rašomas kartu, tegu – atskirai).
VIENASKAITA		DAUGISKAITA
aš		mes	-k-imedirbkime, turėkime, skaitykime
tu	-k-dirbk, turėk, skaityk	jūs	-k-itedirbkite, turėkite, skaitykite
jis, ji	tedirba, teturi, teskaitoato / tegu dirba, tegu turi, tegul skaito	jie, jos	tedirba, teturi, teskaitoato / tegu dirba, tegu turi, tegul skaito

TARIAMOJI NUOSAKA

Iš bendraties (Infinitive), +-t- / -č- + asmenų galūnės (specialios).
VIENASKAITA		DAUGISKAITA
aš	-č-iaudirbčiau, turėčiau, skaityčiau	mes	-t-u(mė)medirbtume, turėtume, skaitytume
tu	-t-um dirbtum, turėtum, skaitytum	jūs	-t-umėtedirbtumėte, turėtumėte, skaitytumėte
jis, ji	-t-ų dirbtų, turėtų, skaitytų	jie, jos	-t-ų dirbtų, turėtų, skaitytų

Подробности: Категория: Lietuviškai; Опубликовано: 27 июля 2022; Просмотров: 537

1 pratimas

Dabar aš (gyventi) ......gyvenu....... ir (dirbti) ....dirbu........ Vilniuje, o anksčiau (gyventi) .....givenau....... Vokietijoje.
Vakar tu (sakyti) ......sakei......, kad šiandien (galėti)...gali/galėsi... padėti man.
Vakar tavęs (klausti).......klausiau..., kada tu (atnešti)... atneši... knygą.
Kodėl tu vakar (nebūti) ...nebuvai.. universitete? (Sirgti)....Sirgau....
Ar tu jau (kalbėti).... kalbėjai... su dėstytoju dėl egzamino. Ne, bet (pakalbėti)... pakalbėsiu. rytoj.
Kasdien namo mes (grįžti)..... grįžtame.... apie 6 valandą.
Dažniausiai daržoves ji (pirkti) .....perka..... turguje. Vakar turgus (nedirbti)....nedirbo.., todėl ji (pirkti) .....perka..... parduotuvėje.

2 pratimas

Išasmenuokite veiksmažodžius:

Plaukti (плавать), plaukia, plaukė; pusryčiauti (завтракать), pusryčiauja, pusryčiavo; norėti (хотеть), nori, norėjo; valgyti (кушать), valgo, valgė.

Aš ....................................................................................................................................................

Tu.....................................................................................................................................................

Jis, ji.................................................................................................................................................

Mes...................................................................................................................................................

Jūs.....................................................................................................................................................

Jie, jos...............................................................................................................

Подробности: Категория: Lietuviškai; Опубликовано: 27 июля 2022; Просмотров: 1814

Daug - много, mažai - мало, truputį - чуть- чуть, šiek tiek - так себе

ko? - кого/чего? Draugų - друзей, vaikų - детей, gėlių - цветов, namų - домов, gatvių - улиц, restoranų - ресторанов, knygų - книг, brolių - братьев, miestų - городов, obuolių - яблок, pusseserių - двоюродных сестер, daržovių - овощей, žmonių - людей, ...
11 – 19 ko? Studentų - студентов, mokinių - учеников, stalų - столов
10, 20, 30..., 100, 1000 ko? Kėdžių - стульев, svečių - гостей, eurų - евро

Подробности: Категория: Lietuviškai; Опубликовано: 27 июля 2022; Просмотров: 689

Vns. V. kas?	Vns. K. ko?	Vns. Vt. kur?	Dgs. K. ko?	Dgs. Vt. kur?
Graži gėlė	Gražios gėlės	Gražioje gėlėje	Gražių gėlių	Gražiose gėlėse
Naujas namas	Naujo namo	Naujame name	Naujų namų	Naujuose namuose
Puikus butas	Puikaus buto	Puikiame bute	Puikių butų	Puikiuose butuose
Tas vyras	To vyro	Tame vyre	Tų vyrų	Tuose vyruose
Anas sodas	Ano sodo	Aname sode	Anų sodų	Anuose soduose
Kitas langas	Kito lango	Kitame lange	Kitų langų	Kituose languose
Medinė lentyna	Medinės lentynos	Medinėje lentynoje	Medinių lentynų	Medinėse lentynose

Daiktavardžio, būdvardžio, įvardžio linksniavimas

	Vienaskaita	Daugiskaita
V. Kas?	Nauja vaza, geras butas	Naujos vazos, geri butai
K. Ko?	Naujos vazos, gero buto	Naujų vazų, gerų butų
N. Kam?	Naujai vazai, gerui butui	Naujoms vazoms, geriems butams
G. Ką?	Naują vazą, gerą butą	Naujas vazas, gerus butus
Įn. Kuo?	Nauja vaza, geru butu	Naujomis vazomis, gerais butais
Vt. Kur?	Naujoje vazoje, gerame bute	Naujose vazose, geruose butuose

	Vienaskaita	Daugiskaita
V. Kas?	Ąžuolinė kėdė, ąžuolinis stalas	Ąžuolinės kėdės, ąžuoliniai stalai
K. Ko?	Ąžuolinės kėdės, ąžuolinio stalo	Ąžuolinių kėdžių, ąžuolinių stalų
N. Kam?	Ąžuolinėi kėdėi, ąžuoliniam stalui	Ąžuolinėms kėdėms, ąžuoliniams stalams
G. Ką?	Ąžuolinę kėdę, ąžuolinį stalą	Ąžuolines kėdes, ąžuolinius stalus
Įn. Kuo?	Ąžuoline kėde, ąžuoliniu stalu	Ąžuolinėmis kėdėmis, ąžuoliniais stalais
Vt. Kur?	Ąžuolinėje kėdėje, ąžuoliniame stale	Ąžuolinėse kėdėse, ąžuoliniose staluose

	Vienaskaita	Daugiskaita
V. Kas?	Patogi lova, gražus fotelis	Patogios lovos, gražūs foteliai
K. Ko?	Patogios lovos, gražaus fotelio	Patogų lovų, gražių grotelių
N. Kam?	Patogiai lovai, gražiam foteliui	Patogioms lovoms, gražiems foteliams
G. Ką?	Patogią lovą, gražų fotelį	Patogias lovas, gražius fotelius
Įn. Kuo?	Patogia lova, gražiu foteliu	Patogiomis lovomis, gražiais fotelius
Vt. Kur?	Patogioje lovoje, gražiame fotelyje	Patogiose lovose, gražiuose foteliuose

Подробности: Категория: Lietuviškai; Опубликовано: 27 июля 2022; Просмотров: 1244

Kaĩp išnúomoti (арендовать) nãmą?

Nãmas yrà dviejų̃ aũkštų. Jìs blòkinis ir̃ medìnis. Yrà dvì terãsos: víena pirmamè aukštè, kità antramè. Terãsose (на терассах) galimà gérti kãvą, ilsė́tis (отдыхать). Nãmas tùri naũją stógą, naujùs plastikìnius lángus (пластиковые окна) ir̃ naũją plỹtinį (кирпичная/-ый) kãminą (дымоход).

Šalià nãmo yrà sõdas. Sodè yrà vejà (газон), áuga (растут) gė̃lės, mẽdžiai, krū́mai (кустарники). Apliñk sõdą yrà krū́mų tvorà. Ùž nãmo yrà trỹs šiùkšlių dėžė̃s (мусорных бака). Priẽ nãmo yrà medìniai, rudì (коричневые), aukštì, elektrìniai var̃tai (ворота).

Svetaĩnėje yrà kìlimas, añt jõ yrà medìnis staliùkas, õ añt staliùko yrà keramikìnė vazà. Kambaryjè yrà báltas, mìnkštas (мягкий), odìnis (кожаный) kam̃pas (угол), añt jõ yrà trỹs pagalvė̃lės. Užúolaidos yrà bal̃kšvos (dienìnės) ir̃ gel̃svos (naktìnės). Svetaĩnėje yrà spìnta sù durẽlėmis (дверцами), vidujè – knỹgos. Taĩp pàt kambaryjè yrà júodas židinỹs (камин).

Virtùvė yrà naujà ir̃ jaukì (уютная). Virtùvės komplèktas (гарнитур) yrà báltas ir̃ júodas ìš Vokietìjos. Dár yrà medìnis stãlas sù keturiomìs kėdėmìs ir̃ bãras (бар) sù dviẽm aukštomìs kėdėmìs. Dár virtùvėje yrà kriauklė̃ (раковина), virdulỹs (чайник), órkaitė (духовка) ir̃ virỹklė (плита), sumuštìnių keptùvė (тостер), mikrobangų̃ krosnẽlė (микроволновая печь), gartraukis (вытяжка), indaplovė (посудомоечная машина).

Miegamãjame yrà dìdelė, medìnė, dvigùlė, patogì lóva, gėlė́tas (цветной) kìlimas, naktìnis staliùkas, nedìdelis šviestùvas, baltõs ir̃ rõžinės užúolaidos, tualètinis staliùkas ir̃ senà, juodà, odìnė (кожаный) kėdė̃ (стул).

Vonià yrà bendrà (совместно) sù tualetù. Voniõs plytẽlės (плитка) yrà geltónos, báltos, raudónos. Voniojè yrà skalbìmo mašinà.

Подробности: Категория: Lietuviškai; Опубликовано: 25 июля 2022; Просмотров: 676

Labai labai seniai, kai Perkūnas buvo žvėrių ir paukščių karalius, jis visiems paukščiams paskyrė vietą gyventi: gandrui – aukštą medį, ančiai – vandenį, vyturiui – lauką, varnai, gegužei – mišką, kregždei, žvirbliui – pastogę.

Visi paukščiai apsigyveno savo vietose. Gegužei nepatiko gyventi miške. Nuskrido ji pas kaimynus paukštelius. Į laukus, prie upės, prie žmonių namų. Nepatiko jai niekur: aukštas medis – per daug atvira vieta, vanduo – drėgnas, laukas – kietas, miškas – tamsus ir baisus, o pastogė – tvanki. Tada ji nuskrido pas Perkūną ir sako:

- Aš norėčiau gyventi ten, kur būtų šviesu, šilta, linksma, lengva, malonu ir nepavojinga.

Perkūnas supyko ir sako gegužei:

- Jeigu taip, tai ir gyvenk taip, be savo vietos.

Ir dabar gegužė kiekvieną naktį nakvoja kitame medyje, neturi savo lizdo, kiaušinius deda į kitų paukščių lizdus. Svetimi paukščiai jos vaikus augina.

Taip gegužė ir gyvena be namų, be šeimos, vis kažko ieško, verkia, liūdnai kukuoja. Jos gyvenimas be didelių rūpesčių, bet tikriausiai nelabai linksmas.

Seniai, labai seniai paukščiai apsigyveno savo vietose, kaip paskyrė Perkūnas, kuris buvo ju karalius.
Perkūnas paukščiams paskyrė vietą gyventi.
Gegužei nepatiko gyventi miške, nes ten buvo tamsu ir baisu.
Perkūnas supyko ant gegužės, nes nepatiko jai gyventi nei miške, nei ant medžio, nei vandenyje, nei lauke, niekur.
Gegužė neturi daug rūpesčių, bet nėra laiminga, nes ji gyvena be namų, be šeimos, vis kažko ieško, verkia, liūdnai kukuoja.

Подробности: Категория: Lietuviškai; Опубликовано: 25 июля 2022; Просмотров: 925

Susipažìnkite sù dãktaru Bambekliù, mešku, kuriõs gyvẽna sàvo namè miškè sù jìs draugù Kašalotu. Kašalòtas yrà žuvìs, kuriõs visadà plaũkia stiklaine.

Dãktaro Bambẽklio nãmas stóvi ùžmiestyje, añt kálno, netolì ẽžero. Jìs nedìdelis, medinès ir̃ víena aũkštas, bè láiptine.

Namè yrà dìdelė príeškambaris apiẽ penkiólikos kvadrãtų mètrų ir̃ víena dìdelė šviesà svetaĩnė apiẽ trysdešimtų kvadrãtų mètrų.

Dãktaro Bambẽklio namè nėrà miegamasio ir̃ virtùvės. Meškàs miẽga bè añtklodės svetainè grinde. Vonià ir̃ tualètas atskiraĩ. Tualètas yrà laukè nãmo, gãtvėje.

Meškàs nemóka mókestis ùž bùtą, vándenį, šìldymą, elèktrą ir̃ dują, nès jìs nėrà pinigų̃ ir̃ ežerè yrà daũg vandeñs, õ namè jìs neatidãro langų̃ ir̃ teñ labaĩ šiltaĩ.

Namè yrà žalià dùrys, rùdas medìnis griñdys, medìnis lùbos ir̃ trỹs langaĩ bè užiolaidų, todė̃l diẽną svetaĩnė yrà labaĩ šviesì. Palėpie nera langų̃. Kerãminis stógas yrà pìlkas spalvõs.

Dãktaras Bambẽklis nemė́gstu gėlių̃, todė̃l jìs netùri gėlýno, bèt yrà daržóvių sõdas, kuriẽ meškàs augìna kopū̃stų, burokė̃lių, mõrkų ir̃ moliū̃gų, ìš kurių̃ gamìnama puikùs moliū̃gų uogiẽnė. Moliū̃gų uogiẽnė jìs laĩkosi rūsyjè.

Apiẽ namè yrà akmenìnė tvorà, nera vartelų. Meškàs pérlipa per̃ tvõrą, kaĩ jamo reĩkia eĩti i nãmą.

Dãktaras Bambẽklis mė́gsta mẽdų, kuriõs sùneša bìtės.

Namuosè dãktaras Bambẽklis ir̃ Kašalòtas mė́gsta máudytis voniojè. Voniojè yrà dùšas, muĩlas, daũg dantų̃ šepetùkai, dù skalbìmo šepečiaĩ ir̃ víenas žãlias rañkšluostis. Meškàs užsìdeda gélbėjimosi reĩkmenis. Atsargà gė́dos nedãro - sãko dãktaras Bambẽklis.

Подробности: Категория: Lietuviškai; Опубликовано: 24 июля 2022; Просмотров: 627

I tema. Šeima

Raskite tinkamas poras.

1. Senelis	10. visada atostogauja kartu.
2. Senelė	7. mane išmokė važiuoti dviračiu.
3. Dėdė	8. su tėčiu važiuoja į parduotuvę.
4. Teta	9. yra tėčio ir mamos vaikas.
5. Pusbrolis	1. anūką mokė skaityti.
6. Pusseserė	5. man beveik kaip brolis.
7. Tėtis	6. yra geriausia mano tetos dukra.
8. Mama	3. su teta išvažiavo atostogauti.
9. Dukra	2. su anūke skynė obuolius.
10. Šeima	4. su dėde grybauja miške.

Sugrupuokite daržoves pagal spalvas.

Daržovės: salota - салат, ridikėlis - редис, bulvės - картофель, kopūstas - копуста, svogūnas - лук, žirniai - горох, pupelės - фасоль, agurkas - огурец, pomidoras - помидор, cukinija -кабачок, moliūgas - тыква, morka - морковь.

Žalia - Зеленый	Oranžinė - Оранжевый	Raudona - Красный	Geltona - Желтый	Ruda - Серый

Sudarykite sakinius.

1. Vynuogės	13. valgomas per gimtadienį.
2. Apelsinas	10. kartus prieskonis.
3. Kava	12. neša bitės.
4. Sultys	9. suteikia patiekalui saldumo.
5. Vanduo	11. yra birūs, balti, iš jų kepama duona.
6. Pieną	2. yra apvalus oranžinis vaisius, iš kurio spaudžiamos sultys.
7. Limonadas	4. spaudžiamos iš įvairių vaisių.
8. Makaronai	7. būna gazuotas ir saldus.
9. Cukrus	3. gaminama iš kavamedžio pupelių.
10. Pipirai	8. ypač populiarūs Italijoje.
11. Miltai	1. yra žalias, mėlynas apvalus vaisius.
12. Medų	5. gaivus skystis.
13. Tortas	6. duoda karvė.

Surūšiuokite maisto produktus.

Žodžiai: Bananas - банан, grietinė - сметана, duona - хлеб, persikas - персик, ananasas - ананас, aliejus –масло (жидкое), dešra – колбаса, mėsainis - гамбургер, obuolys - яблоко, braškė - клубника, žuvis - рыба, jautiena - говядина, agrastai - крыжовник, citrina - лимон, kiauliena - свинина, slyva - слива, vištiena - курица, avietė - малина, juodieji serbentai – черная смородина, jogurtas - йогурт, ryžiai - рис, riešutai - орехи, sviestas - масло, mėlynės - черника, kiaušiniai - яйца, sūris - сыр.

Vaisiai - Фрукты	Kiti produktai – Другие продукты

VII tema. Laikas

Surūšiuokite mėnesius pagal metų laikus.

Žodžiai: sausis - Январь, kovas - Март, liepa - Июль, rugsėjis - Сентябрь, gegužė - Май, balandis - Апрель, gruodis - Декабрь, spalis - Октябрь, rugpjūtis - Август, lapkritis - Ноябрь, birželis - Июнь, vasaris - Февраль.

Ruduo - Осень	Žiema - Зима	Pavasaris - Весна	Vasara - Лето

Sudarykite sakinius.

1. Mėnulis - Луна	3. šviečia dieną.
2. Žvaigždė - Звезда	2. yra dangaus kūnas.
3. Saulė - Солнце	1. šviečia naktį.
4. Naktis - Ночь	4. turi šešiasdešimt sekundžių
5. Minutė - Минута	5. tamsus paros metas.

VIII tema. Miestas

Sudarykite poras.

1. Restoranas ir	4. automobilis
2. Autobusų stotelė ir	6. jūra
3. Paštas ir	2. autobusas
4. Stovėjimo aikštelė ir	3. laiškas
5. Perėja ir	1. padavėjas
6. Laivas ir	5. šviesoforas

Sudarykite sakinius.

1. Automobilis sustojo prie	2. važiuoja autobusu.
2. Keleivis - Пассажир	4. vyksta šventė. – есть праздник
3. Parke	1. šviesoforo.
4. Aikštėje – На площади	5. parduoda laikraščius. – продается газета
5. Kioske	3. žaidžia vaikai. – играют дети

Подробности: Категория: Lietuviškai; Опубликовано: 22 июля 2022; Просмотров: 679

Read the text “Mano (pro)senelių namai”. Write down missing words.

tvenkinį – пруд

klonyje - в долине

puokštes - букеты

palėpėje – на чердаке

žiemą – зимой

virtuvė – кухня

aukštų – высотой (этажность)

kaime - в деревне

stalas - стол

gėlių - цветы

moliniai - глина

lovas - кровать

turgus – рынок/базар

šventes - праздникам

ramybę - спокойствие

miestą - город

palėpėje – на чердаке

Mano (pro)senelių namai

Mano senelių namas stovi Liubavo _kaime_ . Dabar jie čia jau negyvena, nes persikėlė į _miestą_. Mieste gyventi daug patogiau. Čia daug parduotuvių, klinikų, kasdien vyksta _turgus_ .

Mūsų šeima ten važiuoja vasarą ir kartais _žiemą_ . Dabar seneliai gyvena kartu su mumis erdviame name Marijampolėje. Jiems patinka gyventi mūsų name. Tačiau seneliai sako, kad tik kaime galima rasti tikrą _ramybę_ . Tai tikrai tiesa, nes iš kaimo jie grįžta jaunesni ir linksmesni.

Senelių namas medinis. Jis stovi tarp dviejų didelių kalvų – _klonyje_. Šalia namo yra didžiulė pieva. Anksčiau seneliai čia laikė tris karves, dešimt avių, penkiolika vištų. Užlipus ant kalnelio galima pamatyti didelį _tvenkinį_, čia dažnai su seneliu vaikystėje eidavome žvejoti. Nuo kito kalnelio matyti plačios pievos, kuriose pilna _gėlių_ . Vaikystėje rinkdavau jas ir rišdavau įvairiaspalves _puokštes_.

Namas yra dviejų _aukštų_ . Pirmame aukšte gyveno – suaugusieji (взрослые), antrame – vaikai. Pirmas aukštas – suaugusiųjų aukštas. Čia gyveno senelis su močiute. O antrame aukšte - _palėpėje_ karaliavome (хозяйничали) mes - vaikai.

Antras aukštas – vaikų aukštas. Kai buvau dar visai mažytė čia miegojo visi šeimos vaikai. _Palėpėje_ vykdavo (было) linksmybės iki pat pusiaunakčio. Mes žaisdavome įvairius žaidimus – ir slėpynes, ir gaudynes.

Pirmame aukšte yra didžiulė _virtuvė_ . Joje yra didelis apskritas (круговой) _stalas_ , prie kurio per _šventes_ sėsdavo visa šeima. Vasarą visada ant stalo būdavo didžiulė puokštė (букет) šviežių gėlių. Beje (кстати), mano močiutė - tikra (настоящая) kulinarė. Ji labai mėgsta gaminti įvairius patiekalus. Ypač (особенно) aš mėgstu blynus su uogiene.

Mažame kambarėlyje, į kurį įeiname perėję (пройдя, через) virtuvę, rasime (находятся) dvi medines _lovas_ . Čia miega mano seneliai. Jų kambaryje dar yra medinė spinta ir nedidelė komoda, kurioje pilna močiutės austų (сотканных) rankšluosčių (полотенец) ir paklodžių (простыней).

Dar vienas nedidelis kambarėlis veda (ведет) iš virtuvės. Čia yra didžiulė sofa, televizorius ir nauja indauja (сервант), kurioje močiutės mylimiausios (любимые) lėkštės (тарелки), _moliniai_ puodeliai (чашки) ir šventinės taurės (бокалы).

Laiptinėje, kuri veda į antrą aukštą, yra mažas sandėliukas (кладовая). Čia močiutė visada laikydavo (хранила) įvairius maisto produktus - kiaušinius, sūrį, pieną, kefyrą, duoną ir daržoves.

Подробности: Категория: Lietuviškai; Опубликовано: 22 июля 2022; Просмотров: 1623

Grammar points No 1

Būdvardžių linksniavimas.

Būdvardžiai kaip ir daiktavardžiai lietuvių kalboje yra linksniuojami. Išskiriamos 3 vyriškosios giminės linksniuotės: –(i)as, -is, -us; ir 3 moteriškosios giminės linksniuotės: -(i)a, -i, -ė. Būdvardžius linksniuojame taip (žr. lenteles):

Inflection of adjectives

Adjectives as well as nouns in the Lithuanian language are inflected. There are three masculine declensions ending –(i)as, -is, -us; and three feminine declensions ending -(i)a, -i, -ė. Adjectives are inflected as follows (examples in the tables):

Vyriškoji giminė Vienaskaita
V. (Nom.) koks?	geras, žalias, didelis	gražus	vidutinis
K. (Gen.) kokio?	gero, žalio, didelio	gražaus	vidutinio
N. (Dat.) kokiam?	geram, žaliam, dideliam	gražiam	vidutiniam
G. (Acc.) kokį?	gerą, žalią, didelį	gražų	vidutinį
Įn. (Inst.) kokiu?	geru, žaliu, dideliu	gražiu	vidutiniu
Vt. (Loc.) kokiame?	gerame, žaliame, dideliame	gražiame	vidutiniame

Vyriškoji giminė Daugiskaita
V. (Nom.) kokie?	geri, žali, dideli	gražūs	vidutiniai
K. (Gen.) kokių?	gerų, žalių, didelių	gražių	vidutinių
N. (Dat.) kokiems?	geriems, žaliems, dideliems	gražiems	vidutiniams
G. (Acc.) kokius?	gerus, žalius, didelius	gražius	vidutinius
Įn. (Inst.) kokiais?	gerais, žaliais, dideliais	gražiais	vidutiniais
Vt. (Loc.) kokiuose?	geruose, žaliuose, dideliuose	gražiuose	vidutiniuose

Moteriškoji giminė Vienaskaita
V. (Nom.) kokia?	gera, žalia, didelė	graži	vidutinė
K. (Gen.) kokios?	geros, žalios, didelės	gražios	vidutinės
N. (Dat.) kokiai?	gerai, žaliai, didelei	gražiai	vidutinei
G. (Acc.) kokią?	gerą, žalią, didelę	gražią	vidutinę
Įn. (Inst.) kokia?	gera, žalia, didele	gražia	vidutine
Vt. (Loc.) kokioje?	geroje, žalioje, didelėje	gražioje	vidutinėje

Moteriškoji giminė Daugiskaita
V. (Nom.) kokios?	geros, žalios, didelės	gražios	vidutinės
K. (Gen.) kokių?	gerų, žalių, didelių	gražių	vidutinių
N. (Dat.) kokioms?	geroms, žalioms, didelėms	gražioms	vidutinėms
G. (Acc.) kokias?	geras, žalias, dideles	gražias	vidutines
Įn. (Inst.) kokiomis?	geromis, žaliomis, didelėmis	gražiomis	vidutinėmis
Vt. (Loc.) kokiose?	gerose, žaliose, didelėse	gražiose	vidutinėse

Būdvardžio ir daiktavardžio derinimas.

Būdvardžiai derinami prie daiktavardžio gimine, skaičiumi ir linksniu. Vartojant būdvardžius sakiniuose atkreiptinas dėmesys į sakinį valdantį žodį (dažnu atveju tai būna veiksmažodis arba prielinksnis), pagal tai atitinkamai keičiamos būdvardžio arba daiktavardžio galūnės. Atkreipkite dėmesį į pavyzdžius:

Adjective and Noun Matching.

In Lithuanian language an adjective and a noun should agree in gender, number and case. When using adjectives in sentences, pay attention to a controlling word of the sentence (often it is a verb or a preposition) which changes the endings of an adjective and a noun. Take note of the examples: